Category: Kūrybinė klizma

Bjaurių jausmų švytuoklė

Artūro Tereškino naujausia knyga „Bjaurūs jausmai“ mane sudomino pirmiausia dėl pavadinimo – ši tema tikrai yra aukštoje pozicijoje terapinės kultūros agendoje. Be to, reikiamą duoklę reikia atiduoti ir…

Švietimas vs. nušvitimas

Per beveik puspenkto šimto Taros Westover knygos „Apšviestoji“ puslapių mano požiūris į ją ne kartą keitėsi. Nei tai pirma sektantų tėvų aukos knyga, nei pati „kelio iš tamsumų…

Postmodernių laikų tamsybė

Savo susidomėjimo pagoniška tradicija neslepiu, taigi pakankamai intrigavo vien Esto Andruso Kivirähko knygos „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ pavadinimas. Tačiau jos turinys buvo netikėtas net keliais aspektais: istoriniai dalykai…

Šizmatikų iššūkis mainstrymui

Nesu mačiusi nei vieno tarpdisciplininės kūrėjos Godos Palekaitės darbo, bet mane traukia keisti dalykai, taigi knyga, pavadinimu „Schizmatikai“, man avansu pasirodė daug žadanti. Dėl visa ko patikslinsiu žodžio…

Moralinės lomkės dėl grožio

Turiu pasakyt, kad į Undinės Radzevičiūtės kūrybą žiūrėjau santūriai: knygelę „Strekoza“ skaičiau labai jauna  – neprisimenu net įspūdžio,  „Žuvys ir drakonai“ skaičiau gabalais, nes erzino kiniška siužetinė linija,…

Veidoskaita gatvės lygoje

Keletą Žydrūno Sadausko paskaitų buvau mačiusi online, be to, jį gyrė keli pas jį asmeniškai besikonsultavę pažįstami, todėl dėl jo žinių, kaip ir pačios veidoskaitos teorijos, abejonių neturėjau….

Kūniška proza

Kažkodėl Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnai“ man asociavosi su kelionėmis – tiksliau ne kažkodėl, o, matyt, todėl, kad ji pati kūrė (ia?) reportažus TV laidai „Emigrantai“ ir viename iš interviu…

Kūno pažinimo vilionės

Kūno tema mane domino ir terapine, ir menine prasme, taigi poshinės leidyklos „Dvi Tylos“ išleista Rasos Mažionienės knyga „Kūno terapija mano gyvenime“ pro mano akis praslysti negalėjo. Juolab,…

Kaip “Normalūs žmonės” kuria “Didįjį grožį”

Pradėti reiktų nuo to, kad apie normalius žmones niekas knygų nerašo ir filmų nekuria. Kai sakome „normalūs“, teoriškai įsivaizduojame fiziškai ir psichiškai sveikus, tačiau praktikoje tai reiškia tipinius…

Gėrio, grožio ir tiesos generatorius

Kai tik girdžiu eilinį mitų giovėją, tikrovės interpretavimo alternatyvas automatiškai pasiunčiantį į sąmokslo teorijų šiukšliadėžę, paantrinu, kad „ o, taip, kas be ko – visas progresas vardan gėrio,…

Pagauta širdis

Iki šiol nebuvau girdėjusi, kas yra zinas  – tai dabar suprantu, kad tai savilaidos knygelė, leidybiniu formatu panašėjanti į žurnalą. Ir tai labai sveikintinas formatas tiek pradedantiems autoriams,…

Kita žmogiškumo pusė

Nesu iš tų žmonių, kurie labai veržiasi žiūrėti arthouse‘inio lietuviško kino. Bet nesu ir iš tų, kurie nervinasi, kad filmas per lėtas, jame per mažai veiksmo ir pan….

Papūgoms parduota laisvė

Neslepiu, jog skeptiškai žiūriu į kas antro su savo vidum padirbėjusio žmogaus norą parašyti knygą. Nemažai tų brošiūrų jau prirašyta ir šitas konvejeris, akivaizdu, sustoti nežada. Taigi į…

Naujųjų laikų Babelis

Pernai metų žiemą išleistą Andriaus Navicko apysakų romaną „Babelis“ pradėjau skaityti vasarą, po pirmojo karantino. Jau tuomet buvo kalba, kad šio romano ašinė tema tarsi pranašiška ta prasme,…

Melancholiški klausimai apie mokslo kerus

Ne kartą esu sakiusi, kad esu intuityvaus skaitymo šalininkė – taip, neskaitydama daug knygų, gaunu kaip tik tai, ko reikia. O jis kaip sykis prasideda nuo Karin Johannisson…

378 žodžių atstumas tarp asmenybės ir sielos

„Patį pasakojimą autorė vadina vintažiniu, o kritikai teigia, jog „Pamesta siela“ savo pageltusiais puslapiais šiek tiek primena dienoraštį arba senstelėjusią palėpėje dūlančią dėžutę, pilną prisiminimų, kuriuos kažkas nori išsaugoti“,…

Houellebeq cherche Dieu

Kai perskaičiau pirmą Michel’io Houellebeq‘o knygą – „Elementariosios dalelės“ (1998, LT – 2005), man turėjo būti link 30. Vidurio amžiaus krizė dar nesišvietė, bet skaitant šią knygą jutau…

Universalus galvos „remontas“

Nuo 90-ųjų prabėgę 30 m. iš tiesų yra padorus laiko tarpas, kad susiformuotų tam tikras sentimentas šio laikmečio atžvilgiu, ir didžiulė MO parodos „90-ųjų DNR“ sėkmė patvirtina, kad…

Apie “rūšinius” vyrus

Tik prasidėjus Donato Kantakevičiaus knygos „Vyrai“ pristatymui šių metų Knygų mugėje, kuomet grupė jo dalyvių šokinėjo į viršų ir skandavo „Vyrai!!!“, galvojau: „Rimtai? Tai tokie šiais laikais yra…

Atsakymai iš „Šaltinio“

Ne kartą esu išsakiusi poziciją, kad netapatinu autoriaus su kūriniu, nes mano įsitikinimu, įkvėpimo šaltinis yra ne pačiame žmoguje, todėl pastarasis geriausiu atveju laikytinas tik bendraautoriumi. Tai tiesiogiai…

Raibos istorijos

Savo neaiškios prigimties potraukį etno esu minėjusi ir tekste apie sodus, ir apie sutartines, ir apie lininį kapsulinį garderobą, ir kitur. Taigi Eglės Bazaraitės ir Dalios Bazaraitienės knyga…

Moteriški užkalbėjimai

Esu girdėjusi skeptiškų moterų pasisakymų apie „palaimintą būklę“, ir tas skepsis man atrodo susijęs su sakralumo pojūčio praradimu, taigi į Ramintos Lapinskaitės antrosios knygos pavadinimą „Palaimintos moterys“ pasižiūrėjau…

Įsitikinimų sfera

„Fake news“ laikais, iki kurių dasigyvenome, Pauliaus Senūtos knygos „Sfera“ tema apie įsitikinimų pagrįstumą yra išties aktuali. Juolab, kad ne taip retai tenka stebėti, kai alternatyvaus požiūrio išpažintojui…

75 varnelės „Neišsipildymo“ biblijoje

Ne kartą esu viešai deklaravusi savo diskriminacinį požiūrį į itin jaunus knygų autorius, tačiau Gabijos Grušaitės „Neišsipildymas“ (pirmą kartą išleistas 2010) rodo, kad tai netapo nepramušama išankstine nuostata,…

Namų terapija pagal Jungą

Aplinkybių, kuriomis man asmeniškai susiejo interjero ir psichologijos sąvokos, nepavadinčiau niekaip kitaip, nei sinchroniškumu. Šį įspūdį dar labiau sustiprino mano noras patyrinėti archetipus ir po to pasipylę „sutapimai“:…

Drąsa būti savimi

Apie psichiatrą, psichoterapijos pradininką Lietuvoje Aleksandrą Alekseičiką iš tiesų sklando legendos – tai kažkas užsimena apie hardcorinį jo darbo metodą terapinėje grupėje (ar balandžio seminare), ar skaitęs vieną…

Parduodama: asmeninė dvasinė istorija

Olego ir Dalios Lapinų knygos „Pasimatymai su nušvitimu: kaip nustoti ėjus dvasiniu keliu ir pradėti gyventi“ pristatoma tema man atrodo labai aktuali, nes bent jau iš mano burbulo…

Kaip neužstrigti mentaliniame malalietkos kūne

Nuo pat pirmųjų Virginijos Kulvinskaitės knygos „Kai aš buvau malalietka“ puslapių pradedu atpažinti 10-jo ir gretimų dešimtmečių aktualijas bei atributus. Pažįstamų Vilniaus vietų aprašymai taip rezonuoja, tarsi tai…

Plaukimas per skausmo jūrą, arba rašymo terapija

Raktažodžiai #moterys #skausmas #vanduo taip tarpusavyje susiję, jog imu dvejoti, ar tai nebus klišė. Prieš dvejus metus buvo išleistas Sabinos Daukantės romanas „Vandeninės moterys“, vadinamas pirmuoju psichoterapiniu romanu….

Pradžiamokslis kaip išjungti gyvenimo autopilotą

Neslėpsiu, kad Pauliaus Rakštiko knygą „Staigmena gyventi. Dėmesingumo lavinimas ir sąmoningumo ugdymas. Mindfullness pradžiamokslis“ į rankas paėmiau ne iš pragmatinių sumetimų, o iš gryno smalsumo – norėjau įvertinti…

Medžiaginis požiūris į psichiką ir jos “ligas”

Praktiškai kiekvieną kartą, kai susiduriu su bent 10-mečiu jaunesnių žmonių kūryba (o kartais – viso labo kūrybiniais produktais), pasigailiu peržengusi savo principą jų neklausyti/nežiūrėti/neskaityti. Ir tai – ne…

namai be atliekų

Namai be atliekų

Perskaičius knygą nuodugniau pagūglinau apie ją. Ir neradau nė vieno blogo atsiliepimo. Ištraukos pateiktos irgi normalios. Ir kaip visada tokiais atvejais pradėjau abejot, kad gal aš klystu, gal…

Biudžetinis Dievo paieškų projektas

Knyga „Kur tada buvo tavo Dievas?“, kurią maniau esant romaną (kažkas manė, kad tai poezija), stebino nuo pat pirmų puslapių – turėjo įvadą, kuriame buvo atskleistos jos parašymo…

„Bitonominis“ praktinio ir idėjinio pasaulių susiliejimas

Benediktas Gylys sako, kad „busy is the new stupid“ –  chroniško užimtumo kamuojamam draugui numetu citatą iš knygos „Bitonomija“ (tikėtina, kad posakis tiesiog percituotas). Bepigu taip šnekėti tam…

Pelynų arbata „(ne)tobulai moteriai“

Knyga (Ne)tobulos moters užrašai man neatėjo – t.y. aš jos nepasirinkau. Mačiau ją, bet nei pavadinimas, nei viršelis, primenantis namų šeimininkėms (nors formaliai tokia ir esu:) skirtus leidinius,…

Pagirti tarp lūzerių

Pats blogiausias būdas įvertinti filmą, mano galva, yra pasakyti „kaip lietuviškam, tai neblogai“.  Amžina išlyga, ypač netaikytina režisieriui, dar prieš „Nuostabiuosius lūzerius“ pelniusiam itin svarių apdovanojimų. Kita vertus,…

Para su Beata Tiškevič

Beatą Tiškevič matydavau Mickevičiaus bibliotekoje prie „tos“ (psichologijos knygų) lentynos, kurią ir aš akyliausiai tyrinėju. Supratau, kad žmogus savęs pažinimo procese, ir tas buvo justi pokalbiuose su laidos…

Psichoanalizė Stasiui Šaltokai, arba meilės laiškas Gabijai Grušaitei

Jei prireiktų, aš pirma stočiau į Stasio Šaltokos advokatų gretas. Nors pradėjusi šį Gabijos Grušaitės romaną, pagalvoju, kad skaityti knygas apie save – tiek organiškai perteikta šiandienos prasisiekusio…

Pirtis ligoms ir priešams

Pirmiausia aš nesu iš tų, kurie galvojo, kad Viktoras Uspaskich blogas žmogus. Manau, kad politikoje jis elgėsi kaip ir visi kiti, tačiau buvo sutvarkytas, nes jam sekėsi geriau:…

JIS pagal JĄ

Vanagaitė garsiai pareiškė, kad dabar jau perprato vyrus ir parašė knygą „Jis“. Prisipažinsiu, kad nesu skaičiusi kitų autorės knygų, ir , nors man nekyla abejonių, kodėl vyrai užmiega…

Užstrigusi Senekos diena

Kažin, ar Senekai būtų patikusi „Senekos diena“.  O aš net nesuprantu, ar šį filmą reikėtų vadinti nekomerciniu, ar komerciniu lietuvišku kinu. Atrodo, kad visais kūriniais šiandien siekiama uždirbti…

Kita Luckaus pusė

Užvirė kraujas. Dėl tų, kurie atsisako matyti daugiau nei paviršių. Dėl tų, kurie galvoja, kad kito žmogaus gyrimas yra tiesiogiai proporcingas jų asmeniniam nuvertinimui. Tų, kurie pagal geriausias…