Category: Kūrybinė klizma
Nuo pat pirmųjų Virginijos Kulvinskaitės knygos „Kai aš buvau malalietka“ puslapių pradedu atpažinti 10-jo ir gretimų dešimtmečių aktualijas bei atributus. Pažįstamų Vilniaus vietų aprašymai taip rezonuoja, tarsi tai…
Raktažodžiai #moterys #skausmas #vanduo taip tarpusavyje susiję, jog imu dvejoti, ar tai nebus klišė. Prieš dvejus metus buvo išleistas Sabinos Daukantės romanas „Vandeninės moterys“, vadinamas pirmuoju psichoterapiniu romanu….
Neslėpsiu, kad Pauliaus Rakštiko knygą „Staigmena gyventi. Dėmesingumo lavinimas ir sąmoningumo ugdymas. Mindfullness pradžiamokslis“ į rankas paėmiau ne iš pragmatinių sumetimų, o iš gryno smalsumo – norėjau įvertinti…
Praktiškai kiekvieną kartą, kai susiduriu su bent 10-mečiu jaunesnių žmonių kūryba (o kartais – viso labo kūrybiniais produktais), pasigailiu peržengusi savo principą jų neklausyti/nežiūrėti/neskaityti. Ir tai – ne…
Perskaičius knygą nuodugniau pagūglinau apie ją. Ir neradau nė vieno blogo atsiliepimo. Ištraukos pateiktos irgi normalios. Ir kaip visada tokiais atvejais pradėjau abejot, kad gal aš klystu, gal…
Knyga „Kur tada buvo tavo Dievas?“, kurią maniau esant romaną (kažkas manė, kad tai poezija), stebino nuo pat pirmų puslapių – turėjo įvadą, kuriame buvo atskleistos jos parašymo…
Benediktas Gylys sako, kad „busy is the new stupid“ – chroniško užimtumo kamuojamam draugui numetu citatą iš knygos „Bitonomija“ (tikėtina, kad posakis tiesiog percituotas). Bepigu taip šnekėti tam…
Knyga (Ne)tobulos moters užrašai man neatėjo – t.y. aš jos nepasirinkau. Mačiau ją, bet nei pavadinimas, nei viršelis, primenantis namų šeimininkėms (nors formaliai tokia ir esu:) skirtus leidinius,…
Pats blogiausias būdas įvertinti filmą, mano galva, yra pasakyti „kaip lietuviškam, tai neblogai“. Amžina išlyga, ypač netaikytina režisieriui, dar prieš „Nuostabiuosius lūzerius“ pelniusiam itin svarių apdovanojimų. Kita vertus,…
Beatą Tiškevič matydavau Mickevičiaus bibliotekoje prie „tos“ (psichologijos knygų) lentynos, kurią ir aš akyliausiai tyrinėju. Supratau, kad žmogus savęs pažinimo procese, ir tas buvo justi pokalbiuose su laidos…
Jei prireiktų, aš pirma stočiau į Stasio Šaltokos advokatų gretas. Nors pradėjusi šį Gabijos Grušaitės romaną, pagalvoju, kad skaityti knygas apie save – tiek organiškai perteikta šiandienos prasisiekusio…
Pirmiausia aš nesu iš tų, kurie galvojo, kad Viktoras Uspaskich blogas žmogus. Manau, kad politikoje jis elgėsi kaip ir visi kiti, tačiau buvo sutvarkytas, nes jam sekėsi geriau:…
Vanagaitė garsiai pareiškė, kad dabar jau perprato vyrus ir parašė knygą „Jis“. Prisipažinsiu, kad nesu skaičiusi kitų autorės knygų, ir , nors man nekyla abejonių, kodėl vyrai užmiega…
Kažin, ar Senekai būtų patikusi „Senekos diena“. O aš net nesuprantu, ar šį filmą reikėtų vadinti nekomerciniu, ar komerciniu lietuvišku kinu. Atrodo, kad visais kūriniais šiandien siekiama uždirbti…
Užvirė kraujas. Dėl tų, kurie atsisako matyti daugiau nei paviršių. Dėl tų, kurie galvoja, kad kito žmogaus gyrimas yra tiesiogiai proporcingas jų asmeniniam nuvertinimui. Tų, kurie pagal geriausias…