Knyga „Kur tada buvo tavo Dievas?“, kurią maniau esant romaną (kažkas manė, kad tai poezija), stebino nuo pat pirmų puslapių – turėjo įvadą, kuriame buvo atskleistos jos parašymo aplinkybės. Pasirodo, tai antrasis bandymas su tikslu pasitaisyti, nes pirmajame (lyg ir 500 egz. išleistame ir greit išgraibstytame) leidinyje buvo „per daug tamsos, savidestrukcijos, skausmo ir mums įprasto pasaulio paraščių“ – autorius pats suprato, „kad tai niekam nė nebūtų sufleravę kelio į Dievą“.

Kam jam tas Dievas reikalingas, jis dorai nepaaiškino nei įvade, nei pačioje knygoje – galima numanyti, kad išbristų iš depresijos ir priklausomybių liūno, tačiau prasminiai akcentai išsilieję kaip benzino balutė vandens paviršiuje, taigi knyga palieka kažkokį keistą įspūdį, bet jokios stipresnės žinutės. Todėl hashtag’ą “kelias” būčiau linkusi keisti į #klajonės ar netgi #klejonės, mat, per kelis prigulimus perskaičiusi knygą, nesupratau ne tik jos žanro.

Pirmiausia ji man pasirodė panaši į kažkokio projekto prezentaciją – netgi jos skyriai pavadinti I etapas, II etapas, III etapas, mintims struktūruoti naudojami punktai ir numeracija. Jei perskaitytum visas jos antraštes ir paantraštes, kurios neretai klišinės (pvz. „mes visi iš to paties molio“, „vienos tiesos nėra“, „viskam reikia laiko“), iš esmės būtum susipažinęs ir su visu knygos turiniu – jūsų patogumui tą ir darau.

Nedrįsčiau sakyti, kad autorius nemoka rašyti, tačiau žodžio valdymas nėra pakankamas pagrindas kirsti medį, iš kurio bus padarytas popierius knygai. O kadangi nemažą knygos dalį sudaro tekstai iš internetinio dienoraščio, reikia pastebėti, kad jie daugeliu atveju geresni nei jungiamieji tekstai, kurie šį kūrinį tarsi turėtų pakylėti iki popierinio pavidalo.

Apskritai, skaitant kūrinį, nedingsta jausmas, kad jis itin fragmentiškas – tarsi subyrėjęs nuo autoriaus tripinimo (turiu galvoj ne tik fizinę kelionę, bet ir apsvaigimo būseną) ir po to grubiai susiūtas kaip komercinis publicistikos-savipagalbos vadovėlio frankenšteinas. Noras būti lakonišku reikalauja dar didesnio talento, nei daugžodžiavimas, taigi šiame trumpame kūrinyje kai kurie epizodai asocijuojasi su žodžio taupumu – net šykštumu – ką apibūdinčiau kaip biudžetinį kalbėjimą.

Rašydama šį tekstą, pastebiu reklaminę šios knygos kampaniją FB ir Instagrame – ką jau ką, o šie leidėjai-mėgėjai jas kurti moka: jos žinutė, kad ši knyga tarsi titnagas gali įskelti žiežirbą kažkieno asmeninei kelionei. Hmmm.

Mano supratimu, ją įskelti galima tik suakumuliavus pakankamą kiekį psichinės energijos ir gebant tai perteikti įtaigia forma. O keli publicistiniai interviu su seksualinį smurtą patyrusiomis merginomis, keliais „nušvitusiais“ ir kažkokio saviveiklos būrelio (kuris knygoje skambiai vadinamas kultu) praktikų ir kainodaros aprašymas tokio efekto niekaip negali sukurti. Kaip ir negali to padaryti banalybe tapęs valkiojimasis po rytų šalis ir dešimt minkštų įžvalgų, kurias galima perskaityti kas antroje savipagalbos knygoje.

Taigi drįsčiau abejoti, ar ši viešo saviterapinio rašymo balutė ar dūmas gali įskelti žiežirbą. Apskritai, kai tokios dvasinės klajonės (būtinai įtraukiant ir geografinį persikėlimą į kokią egzotišką šalį ar šalis) tampa the new black , tokią istoriją per 3 valandas gali ištriesti/išpūsti bet koks kavinėje sutiktas daugiau ar mažiau pažįstamas tipas. Taigi, kad ir kaip norėčiau būti supratinga kažkieno dvasinių virpesių atžvilgiu, nerandu pateisinimo nukirstam medžiui ir 17.50 EUR (su siuntimu) už šitą leidinį su akiplėšišku maketu plačiomis paraštėmis. Vienintelis dalykas, ką tikrai galiu pagirti, tai yra leidinio iliustracijos, iki kurių teksto autoriui dar reikėtų pasitempti.

Nežinau, gal kažkam, esančiam panašioje būsenoje kaip autorius, šis kūrinys rezonuos; gal kažkas įvardins tai kaip nekomercinę literatūrą (kartais nekomerciškumo drobule dangstomas tiesiog šlamštas), tačiau manau, kad pradedantiems autoriams vietoj marketinginio anonimiškumo burbulo pūtimo tikrai praverstų profesionalus leidyklos filtras – iš pagarbos ne tik skaitytojui, bet ir kitiems autoriams, iš kurių dėmesys tokiomis knygomis ir kampanijomis yra nuvogiamas.

Jei kas norės susipažinti su knyga išsamiai ir su manim padiskutuoti, kreipkitės – knygą pasiruošusi paleisti per pasaulį, nes vietos mano lentynoje jai, deja, neatsiras.