Povilą pažįstu – bent jau iš pasakojimų, juokų ir nutikimų – daugiau nei dvidešimt metų. Lygiai tiek, kiek ir mano mama. Senas mamos bičiulis mus su sese, dar…
Būna, jog užsukus į vieną iš Senamiesčio kiemų, ypač gilesnių (“kiemas kiemelyje”), pradedi fantazuot – kas čia gyvena, kuo užsiima, ką valgo ir kokioj patalynėj miega. Mano įsivaizdavimai…