Namai be atliekų

Perskaičius knygą nuodugniau pagūglinau apie ją. Ir neradau nė vieno blogo atsiliepimo. Ištraukos pateiktos irgi normalios. Ir kaip visada tokiais atvejais pradėjau abejot, kad gal aš klystu, gal tie jos patarimai yra geri, viskas juk planetos vardan, ir taip skęstam plastike, ir t.t. Bet po to pagalvojau, kad vis tik šlapintis ant komposto krūvos vardan sutaupytų vandens resursų nėra ok, nėra ok ir restorane valgyt vos ne iki apsivėmimo, nes su savimi neturi savo sloviko, o tu jokiais būdais nenori su savimi neštis namo vienkartinės pakuotės. Ir visa šita knyga nėra ok. Ji pilna prieštaravimų, nelogiškų patarimų ir tiesiog nesąmonių.

Kiek esu skaičiau tokių atsivertėlių istorijų (minimalistai, sveikas gyvenimo būdas etc), tai jų visų istorijos yra vienodos. Jie metasi nuo vieno kraštutinumo, prie kito. Prieš tai pirkę viską be saiko, pradeda gyvent bute su penkiais baldais, baltais marškinėliais, mėlynais džinsais ir macbook’u. Tie, kurie rijo junk’ą ir gėrė colą, dabar jau minta tik lapais ir vandeniu. Tie, kurie valgė cukrų, gliuteną, tai jau, žiūrėk, radikalūs sugar ir gluten free palikę ir t.t.

Tai ir šitos moters istorija yra panaši – gan pasiturinti 4 asmenų šeima gyvena 300 m2 name, japoniški karpiai baseine, apsikrovusi nereikalingais daiktais ir visais kitais nusisekusio gyvenimo atributais. Vieną dieną sumąsto persikraustyti į kitą vietą ir tenka jiems laikinai apsigyventi beveik dvigubai mažesniame name, o didžiąją dalį daiktų atiduoti į saugyklą. Ir štai čia ateina nušvitimas, kad vietoj 5 indų komplektų galima kuo puikiausiai išgyventi ir su vienu. Tai galiausiai persikrausto (amerikiečių supratimu) į mažą 137 m2 namą. Ir va čia bandant susipaprasti savo gyvenimą, prasideda zero waste (0W) era.

Dar iš anksto pasakysiu, koks mano pačios yra santykis su šitais reikalais. Aš pati plastiko stengiuosi kuo mažiau naudoti, šiukšles rūšiuoju, nemėtau, naudoju medžiaginius pirkinių maišelius, ir t.t., ir t.t. Žodžiu, nesu visiška analfabetė šitam reikale ir suprantu, kad šiandien Kalėdine Kauno egle iš plastikinių šiaudelių nėra kuo didžiuotis, ir Barboros maišų man yra per daug, ir kraupina, jog 90 proc jūros druskos (net ir pačioj brangiausioj!) yra randama mikroplastiko. Tik dar neapsiprendžiu, ar jau grįžt prie baltarusiškos druskos, ar nesiparint. Tai jog plastikas yra blogai, man atrodo, supranta daug žmonių, nors gal ir klystu. Gal čia tik mano burbulas toks.

Geriausia knygos dalis yra įvadas bei penki namų be atliekų principai – atsisakyti, sumažinti, panaudoti dar kartą, perdirbti ir pūdyti, t.y. kompostuoti. Viskas labai aišku, ar ne? Dalis jos siūlomų idėjų persidengia su minimalizmu ar ta pačia Marie Kondo, o rūbai tvarkomi kapsulinės spintos principu. Tai jei esat susipažinę su tais reikalais, tai dalis jos patarimų nei nustebins, nei šokiruos. Ties šia vieta knygą būtų buvę galima ir baigti. Bet ne. Mums reikia radikaliai kad būtų viskas.

Norit apsipirkt pagal visą 0W politiką? Tai įsidėmėkit, nes reikės kelių drobinių maišų produktams, drobinių maišelių nefasuotiems biriems produktams, penkių vieno litro stiklainių mėsai, žuviai, delikatesams ir pan. Bet kaip pelės sakė, o tai kaip silkę su galva reikės parsinešt? Tuomet dar duonai jums reikės užvalkalo nuo pagalvės. Kodėl būtent pagalvės užvalkalo reikia, neturiu supratimo. Tai dabar akimirką įsivaizduokit, kaip atrodo visas apsipirkimas.

Norit iš ekologinių paskatų sutaupyti elektros energijos resursus, vandenį ir šampūną? Nusikirpkit plaukus trumpai. Nusikirpus plikai iš viso nieko nereiktų daryt. Šampūnas yra plastikinėj pakuotėj, tai vietoj jo galvą trinkit soda, o skalaukit actu. Ką daryti su iškritusiais plaukais? Kompostuokit arba išmeskit per langą. Sako, paukščiukai lizdus suka. Bet vienas žmogus man pasakojo, kad pernai gelbėjo balandį, įsipainiojusį blondinės plaukų kuokšte. Beje, kompostavimui tinka ir nagai, ir negyvos musės (Ten taip parašyta atskirais punktais).

Jei norite sutaupyti daugiau vandens, tai prašau puokštė patarimų, pradedant įdėta plyta ir baigiant šlapinimusi į kompostą. Blokados laikais gal ir būtų pravertę.

Toliau einam prie tualeto reikalų. Jei norite būti draugiškas planetai, tai atlikus reikalus naudokitės ranka. Tik ar po to plaudami rankas nesunaudosit daugiau vandens, tai aš nesu tikra. O audinio atraižos? Taigi jas reikia skalbt, o tai reiškia, kad bus naudojama ir elektra, ir vanduo, ir milteliai. Tai čia kur yra resursų taupymas? Kaip ir tyras 0W’terių džiaugsmas radus restorano tulike medžiaginius rankšluosčius. Jų skalbt tikriausiai nereikia?

Kai rinksitės gyvūną savo namams, tai pagalvokit ne tik apie jo veislę, dydį, bet ir apie jo plaukų spalvą. Jums gyvenimas ženkliai palengvės, jei jo plaukų spalva sutaps su grindų spalva ir taip nesimatys plaukų. Surinktas išmatas ekologiškiau yra kompostuoti nei nuleisti į tūliką. Beje, turintiems kates turiu liūdnų naujienų. Pasirodo, jų išmatų negalima nuleisti į tuliką dėl kažkokių parazitų, kurie patenka į vandenyną ir iš ten pakliūna į jūrinių ūdrų organizmą. Aš dabar galvoju, kiek ūdrų žuvo per 14 metų nuo mano katino šūdų?

Skyrių apie vaikus buvau praleidusi. Jis man nei aktualus, nei įdomus, bet teko grįžt ir paskaityt po goodreads’uose rasto review. Tai cituoju “Iš kur atsiranda atliekos – kai kas nors pagaminama? Kai ką nors išmetame? Ar kai pradedame naują gyvybę, kuri bus priklausoma nuo išteklių?” Tai suvest su zero waste ir šitą kliedesį įgarsint, kad jūs gimdot atliekų vartotojus ar kažkaip čia panašiai… Išvadas pasidarykit patys. Ir toliau eina jos pamąstymas – “ar tikrai būtina auginti didelę kraujo ryšių siejamą šeimą. <…> Galima įsivaikinti.” Tai čia kuris punktas būtų? Trečias – panaudoti dar kartą? O jei vat jau saugojatės nuo nėštumo, tai darykit pačiomis veiksmingiausiomis ir mažiausiai išteklių švaistančiomis ir atliekamų generuojančiomis priemonėmis. Ir kas gi tai būtų? O gi kiaušintakių sterilizacija ir vazektomija. Kitą kartą prieš pirkdami prezikus prisiminkit šitą, bet jei jau pirksit, palikit pakuotę parduotuvėj, kad neneštumėt šiukšlių į namus.

Ir per visą knygą eina jos vienkartinių pakuočių fobija – jokiais būdais nenešti pakuočių į namus. Vaistų pakuotes palikit vaistinėj, batų dėžes irgi, kompą pirkit iš ekspozicijos, nes šis be pakuotės, draugus irgi paparinkit, nes kitaip išdygs su torto pakuote ar vyno buteliu, kuris nėra panaudojamas dar kartą, prie jūsų durų. Ir pabaigai pavyzdys, ant kiek ji yra sick su savo tuo zero waste – užsisakai per daug maisto, jo nesuvalgai, bet su savimi neturi savo slovikų, tai ryji maistą vos ne iki vėmimo vien todėl, kad 1. maistas bus išmestas, o ne sukompostuotas, 2. tau teks neštis plastikinę pakuotę į namus, o tu to negali padaryt. Tiesiog. Negali namie turėti plastiko. Ir ji aiškina apie sveiko proto išlaikymą ir gyvenimo neapsisunkinimą.

← Previous post

Next post →

3 Comments

  1. Živilė

    Neskaičiau šios knygos, nes apskritai nemėgstu tokio žanro, bet ta vieta apie vaikus man skamba įtikinamai, tik gal radikaliai parašyta. Iš esmės ne vartojime bėda, o tame, kad vartoja didelis kiekis žmonių ir ne maišelio reiktų nepirkti, o nustoti daugintis, norint ženklų indėlį įdėti į žemės saugojimą. Tačiau supratu, kad daugeliui kraupu girdėti tokius teiginius, nors negimdyti man atrodo daug mažiau radikalu, nei nuolatos skalbtis palutes ar nešiotis pagalvės užvalkalus į duonos parduotuvę :)
    Taip, vaikų neturiu. Ir taip, viena priežasčių yra ta, kad mūsų pasaulyje jau per daug. Plastiką naudoju, stengiuosi nepersistengti :)

  2. Sandra Tamosiune

    Nu ir kas, kad ji radikalė ar dar kokia. Kiekvienas iš knygos gali pasiimti tai, kas naudinga ir pritaikoma, o kur galbūt reikėtų pamąstyti. Knygą esu perskaičiusi, bet šios ištraukos man visai nesurezonavo taip neigiamai, kaip apžvalgoje. Vietomis gal kiek smulkemiška dėl tų musių ar nagų, bet pati knygos idėja man asmeniškai yra įkvepianti. Geriau jau tokie žmonių kraštutinumai, kurie galbūt kitus žmones paveiks didesniam sąmoningumui.

  3. Ramunė

    Wow!!! Ačiū, kad nepatingėjot parašyt apžvalgos!!! Dar turėjau mintį pirkti knygą, bet taip ir įtariau, kad bus radikalūs vėmimai ant viso pasaulio😬

Leave a Reply