„Bitonominis“ praktinio ir idėjinio pasaulių susiliejimas

Benediktas Gylys sako, kad „busy is the new stupid“ –  chroniško užimtumo kamuojamam draugui numetu citatą iš knygos „Bitonomija“ (tikėtina, kad posakis tiesiog percituotas). Bepigu taip šnekėti tam Gyliui, kai jis turi tiek pinigų – atsakas mane prajuokina.

Nes B.Gylys nėra staiga praturtėjęs paveldėtojas, nėra ir joks išradimą padaręs genijus. Iš knygos susidariau įspūdį, kad tai viziją turintis, atkaklus vyras, kuris moka veikti sistemiškai ir mokytis iš savo klaidų, o ne jų bijoti ir vengti.

Mano galva, tokias savybes gali išsiugdyti kiekvienas vyras. Ir moteris, jei tik jai to reikia (man irgi kažkada reikėjo:)). Ir tas sistemiškumas apima ne tik autoriaus darbinę veiklą, bet ir gyvenimo būdą apskritai (maisto, draugų, informacijos kanalų, mentorių pasirinkimą ir kt. aspektus)

Tai, kad autorius pasidalina įžvalgomis, kas jam on a daily basis padeda išlaikyti energiją (o tai turbūt yra svarbiausias šiandieninio žmogaus resursas) šiai knygai suteikia nemažą pridėtinę vertę.

Apskritai, jei tik skaitytojui bent kiek įdomu, kokiu principu internetiniai verslai gali veikti, susiskaito skaniai. Ir tai ne tik dėl autoriaus akiračio pločio, bet ir dėl akivaizdaus storytelling talento.

Vaizdingi posakiai, kaip pvz. Išgerti paskutinius tiltus arba bedrėkstantį žvilgsnį panardinti į portalą cv.lt išties nevalingai ištempia žandus į šypsenos poziciją. Tiesa, kartais tuo užsižaidžiama (tikiuosi sugebėjau teisingai nurašyti:):

Taip, prekės ženklą primenančios reklamos, kurios verčia žiūrovą lengvai prie liemens prikibusių atsargų vietą randantį 22 šaukšteliais cukraus patirštintą juodą vandenį pasąmonėje susieti su liesu įdegusiu ir nuolat kikenančiu jaunu kūnu, tinka kokakolai, kinų volvo ar snickersui.

Leksika gal ir paprasta, bet dėl tropų pertekliaus RAMų prasmės gijai išlaikyti man asmeniškai stinga. Žodį „tropai“, kurio dauguma tikėtina, nežino, vartoju specialiai, kad būtų proga pažiūrėti jei ne į Oksfordo ar Didįjį lietuvių kalbos žodyną (kurių leksikos autorius pataria vengti), tai į wiki.  Ir tai ne dėl to, kad tos žinios būtų itin pravarčios gyvenime, bet dėl sportinio intereso – pakačialint erudiciją dar niekam nepakenkė, juolab, kad autorius tuos raumenis šioje knygoje akivaizdžiai demonstruoja.

Iš tiesų malonu stebėti, kaip sklandžiai vystomas tas specifiškas turinys, turintis indikacijų būti nuobodus. Žodžiu, sveikinu, vaikas sveikas:) (o kadangi žmonės nevengia keistų, technologijų inspiruotų vardų, kaži, ar nepradės ilgainiui civilinės metrikacijos įrašuose rastis Bitonomijos:)).

Man sunku vertinti šią knygą kontekste, nes tokių knygų iš esmės neskaitau, bet manau, kad jos dizainas, turinys ir viešinimo kampanija yra tiek efektyvūs, kad paskatino ją perskaityti net mane ir dar rekomenduoti kitiems.

Pirmiausia  – jaunesniems žmonėms, kurie spangsta, jog startup‘as prasideda nuo minties, kaip save realizuoti, nepaisant rinkos poreikių; nuo biuro nuomos ir krūvos pažadų programeriams (partners in fail); ir kurie balsuoja eurais už SEO guru pasakas.

Taip pat sveika paskaityti ir darbdaviams, kuriems nepavyks išvengti „Y“ kartos vienaragių (tiems, kas apie tai nieko negirdėjo, rekomenduoju susipažint). Gal net reikėtų pamąstyti, ar neverta priešais ofiso duris pakabinti transparanto su viena iš knygos paantraščių –  „Pasaulis ruošėsi tavo atvykimui“.

Rekomenduočiau ir vyresniems žmonėms, kurie dažnai dirba su projektais, kuriuose negalima apsieiti be internetinės rinkodaros. Ir ne tik dėl to, kad kiek daugiau susivoktų, kaip viskas internetuose veikia – tiesiog B.Gylys apžvelgia gerokai platesnį kontekstą, brėžiantį gaires, pagal kokius dėsnius sukasi šiandieninis pasaulis.

„Bitonomijoje“ aptariami ne tik internetinio verslo užkulisiai, bet ir paliečiamos aktualios laikmečio temos, turinčios filosofinės diskusijos potencialą: dviračio išradinėjimas vs. kopijavimas, prisitaikymas prie rinkos poreikių vs. vizionieriškumas, pasitikėjimas ir savigarba,  produktyvumas ir laiko vadyba, apribojimai vs. laisvė, (ne)paprasto žmogaus koncepcija. Beje, B.Gylys turbūt yra tas žmogus, su kuriuo būtų įdomu padiskutuoti apie Yuval Harrari „Homo Deus“, nes jaučiasi, kad greta fizinio ir skaitmeninio pasaulio jis randa noro ir laiko patyrinėti ir idėjinį.

Manau, kad neverta žmonėms sakyti, jog pinigai savaime tvaraus pasitenkinimo neatneša – jie vis tiek tuo nepatikės, kol neįsitikins savo kailiu. Tačiau panašu, kad „Bitonomijos“ autorius tą „now what?“ skonį patyrė. Priklausomybė nuo pinigų yra tokia pati kaip ir kitos – nuo jos neįmanoma išsivaduoti uždirbant dar daugiau. Paradoksalu, tačiau ribodamas save gali tapti nepriklausomas ir laisvas – puiki mintis, kurią autorius greičiausiai ne (tik) kažkur perskaitė, o subrandino per savo patirtį.

Todėl „Bitonomija“ yra kur kas daugiau nei knyga apie internetinio verslo principus ar asmeninę sėkmės istoriją. Tai įvairiapusiškas tekstas, kuriame sumišę praktinių įžvalgų konkretumas, laiko dvasią atspindinčios citatos, žinomų žmonių istorijos bei statistika ir asmeninės praktikos aukštakrosnėje išlydytos įžvalgos, ką reiškia būti turtingu žmogumi šiandienos pasaulyje. Iš to, ką perskaičiau, šviečiasi, kad tai nebe žinios ir finansai, o analitiniai įgūdžiai ir energija.

← Previous post

Next post →

3 Comments

  1. Vilkas

    Perskaičiau ir sudomino. Einu ieškoti knygos. Tikiuosi tai ne reklama…

    • Strelka

      Su autorium kontakto neturėjau, taigi neturiu ir intereso jo milijonų padaugint:) Jam nuo pardavimų LT rinkoje turbūt irgi nei šilta, nei šalta:) Visada galima pasiskolinti iš bibliotekos, kaip kad aš padariau (nepatikrintų knygų beveik neperku:). Todėl drąsiai pareklamuočiau A.Mickevičiaus biblioteką, jei tik ji turėtų padorų darbo laiką;D

      • Indrė

        Nuo pardavimų Lietuvoje pinigai eina į fondą Vilnius išranda. Autoriaus irgi nepažįstu :)

Leave a Reply