Pirmiausia pasakysiu, kad šis eksperimentas nutiko pačiu laiku – ir žiema, ir karanatinas mane buvo panardinęs į tokią inertišką būseną, kad, nepasant to, jog į cikliškumą žiūriu su absoliučiu supratimu, jau natūraliai norėjosi iš jos išnerti.  Tačiau kirbančiam teoriniam norui reikalingas impulsas, energijos shot‘as (priklausomai nuo to, kas jums labiau patinka – injekcija ar tonizuojanti taurelė😊).

Taigi nebuvo abejonių, kad 5 еlementų mokytojos Rūtos Gurung idėja paskelbti 5 savaičių elementų praktinio įsisavinimo maratoną, buvo tikslus šūvis į taikinį. Juolab, kad elementai buvo sudėlioti inicijuojančia tvarka – į žaidimus nesunkiai įsitraukiantis vanduo, sistemiškai mąstantis ir eksperimentuojantis medis, įkvėpimo valdoma ir jį valdanti ugnis, praktiškoji, sinergijos ieškančioji žemė ir kokybės kontrolierius metalas.

Jaučiat, koks vystymosi potencialas tame užprogramuotas? Ir, kaip nujaučiau, tai suveikė puikiai. Vandens savaitę praleidau bene įprastai, medis pradėjo dėlioti planus ir stebėti, ugnis pramušė, o tada ėmė maišytis žemė su metalu (vietoj dangaus). Žinoma, teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad jau prieš tai buvau pradėjusi 12 savaičių „Kūrėjo kelio“ programą (kurios atradimus paskelbsiu jau kitą savaitgalį), taigi efektas galėjo būti kombinuotas. Tačiau neabejoju, kad be „5 еlementų“ tokio proveržio nebūčiau patyrusi

Faktas, kad šis eksperimentas padėjo man pasimatuoti, kiek išreikštas ir patogus man yra kiekvienas iš elementų (paprastai žmonėse ryškiau matosi nuo 2 iki visų 5 elementų). Taigi dėl vandens ir medžio jokių abejonių neturėjau, apie metalą žinojau, bet buvau jį nustūmusi į patį galą, žemės nepripažinau ir vengiau jai pasiduoti, o ugnies pagal išorinius bruožus Rūta manyje matė mažiausia, nors sakė, kad esu sena siela (o jos dažniausiai turi gausesnį elementų miksą).

Nors mano kūrybiškumas yra spirgantis: greitai užsidegu, įkrentu į temą, dažnai prisigiriu tuo, ką darysiu, bandau kitus įtraukti (tikrai ne visi ir ne visada pasirašo), bet gana greitai ir užgęstu. Viešas pasigyrimas planais man anaiptol nesijaučia kaip įsipareigojimas būtinai tai įgyvendinti. Tiesiog ramiai atidedu geresniems laikams, (kaip linkusi elgtis būtent ugnis), taigi peršasi išvada, kad, ji tiesiog neprasimuša išorėje, bet viduje jos kaip ir netrūksta.

Didžiausias atradimas šio eksperimento metu man visgi buvo paslaptingoji žemė. Mano galvoje dar nuo „Augalų magijos“ kurso skamba frazė „žynė neplepa“, tačiau dažniausiai nugali mano vanduo, kuriam slėpti informaciją apskritai atrodo netikslinga (dėl to dažnai pasijaučiu pletkininke). Taigi šio eksperimento metu aš įsitikinau, kad žemė ir įvairi, ir vaisinga – jei ne vaikų, tai kūrybos prasme. Viena iš jos savybių, kurias labiausiai vertinu, yra matyti sinergiją – kaip idealiu atveju į visumą galėtų susijungti paskirti elementai (žmonės su savo idėjom ir veiklom), o kadangi žemė būna ir skaidri (kristalai, deimantai), perdėm nesijaudinu dėl kokurencijos ir niekada nesipriešinu impulsui pasidalinti su kitais nuoroda į kažkokią informaciją ar žmogų.

Iš metalo savybių labiausiai vertinu asmeninį kokybės standartą (visada žinau, kai jo nepasiekiu, tačiau vanduo leidžia man dėl to nesiparinti – nudrentuoti galimą nepasitenkinimą savimi ar kitais į  „taip būti turi“ vamzdį). O taip pat laidumą – gebėjimą pagauti žmonių ir aplinkos niuansus, tai tiksliai verbalizuoti (atsakyti už bazarą) ir ištransliuoti tiesiai šviesiai be manipuliacijų (tik  – žemės dėka – daugumoj atvejų, jei kažkas klausia).

Žmonėms, nelabai mėgstantiems tipoligijas, galiu pasakyti, kad „5 еlementų“ tipologija absoliučiai nėra ribojanti, nes kiekvienas iš elementų gali reikštis „yin“ ir „yang“ energijoje, tai jau 10 variantų, o, įvertinus, kad gali skirtis jų pasireiškimo tvarka, sritis (santykiai, darbas, bendravimas…) ir intensyvumas (nuo pelkės iki vandenyno, nuo krūmelio iki ąžuolo, nuo žvakės iki saulės, nuo purvo iki deimanto, nuo geležies rūdos iki damasko plieno kalavijo ar rafinuoto papuošalo), variacijų atsiranda daugybė.

Be viso to, nereikia pamiršti, kad elementai ir jų vieta nebūtinai fiksuota – ji gali keistis skirtingais gyvenimo tarpsniais, keičiantis aplinkybėms, o gali būti keičiama ir sąmoningai. Gebėjimas valdyti savo elementus nuima daugybę apribojimų ir su tuo susijusio streso, kurį sukelia kietas/nelakstus mentalinis kūnas (kurį sudaro įsitikinimai, sukabinti su astraliniam kūne cirkuliuojančiais emociniais krūviais – tik čia jau ne “5 elementų“ teorija).

Taigi pasimatavusi visus elementus, jaučiu, kad nei vienas jų nėra man svetimas ar nepatogus. O tai reiškia pakankamą lankstumą, ypač, kai įgundi juos perjunginėti akimirksniu, pagal užduotis ir kontekstą. Žinoma, tai nėra labai patogu aplinkiniams, nes jie ne visada žino, ko galima tikėtis, ir gali erzintis dėl tokio „nenuoseklumo“. Kaip pastebėjau, dauguma žmonių identifikuoja 1-2 elementus, dažniausiai laikomus priekyje, todėl net taip jau retai jaučiuosi  nesuprasta/as. Tačiau labai greitai pagaunu rezonansą su žmonėmis, kurie gerai nuskaito kas slypi po paviršium.

O „5 еlementuose” nuskaitymas vyksta ir veidoskaitos būdu, nepaliekant nuošalyje ir kūno sudėjimo, laikysenos, drabužių, elgesio modelių ir netgi leksikos (tereikia aktreipti dėmesį į tokius žodžius kaip „pasroviui“ ar „išsitaškiau“, „augti“, „užsidegiau“, „užsikasęs“ ar „išsikalinėji“ ir pan.).

Savo įrašuose „5 еlementų“ teorija nesidalinau sąmoningai, nes tai ne mano intelektinė nuosavybė. Jei norisi pasigilinti daugiau, sekite Rūtos profilį – neabejoju, kad šiemet bus mokymai pradedantiems.