Man visada patiko Rene Redzepi žodžiai – I never, ever eat anything for health reasons. I eat for taste. Tai aš galvoju irgi kažkaip panašiai. Maistas pirmiausia turi būti skanus, bet aišku, tai nereiškia, kad nežiūriu ką dedu burnon, nors kai kalba pasisuka apie skonį, tai čia kaip ir niekada negali būti objektyvus. Kaip ir šnekant apie natūralius desertus. Tai žinant mano ne kartą deklaruotą meilę sviestui, cukrui, miltams ir kiaušiniams, nenuostabu, kad nauja Feed my sister natūralių desertų knyga kėlė šiokį tokį skepsį ir abejones. Ir ši knyga tapo savotišku iššūkiu mano nuostatoms.
Įžangoje autorės rašo, kad kurdamos receptus nėjo į kompromisus dėl skonio. Ir į desertus žiūrėjo ne pro natūralumo, o pro skonio prizmę. Aš tai visada ir sakau Strelkai. Autorės desertų nevadina sveikais, nes desertas negali būti ir niekada nebus sveikas. O čia jau viens prie vieno Strelkos žodžiai. Nors tarkim iš dalies nesutinku su tuom, ypač kai kalba pasisuka apie raw desertus. Imkim labai paprastą pavyzdį – datules. Ką geriau rinktis baltą cukrų, kuriame vien tik tuščios kalorijos? Ar geriau datules, kur dar gali gauti ir nemažai mūsų organizmui reikalingų reikalų? Čia toks retorinis klausimas. Nors jei jūs datulių nemėgstat, tai šitas retorinis klausimas ne jums.
Kadangi šiuo metu tvyro karščiai, o su 3 Nykštukais per dieną toli nevažiuosi, tai pirmiausia ėmiausi natūralių ledų, kurių knygoj yra, berods, 8 variantai. Ir reik pasakyt, kad nei vieni gaminti ledai manęs nenuvylė – nei kiviai su avokadu (134 p), nei šokoladiniai ledai su chia, kuri nėra šiaip jau mėgiamiausias produktas (192 p.), o greipfrutiniai maskarponės ledai (42 p.) iš viso yra kažkas nerealaus. Jogurtinius braškių ledus (126 p.) gaminu jau antrą kartą tik su kitom uogom, o ir bandžiau juos su šilauogėm. Dar liko išbandyti karamelizuotų karijų ledus su klevų sirupu (208 p.).
P.S. Jei ledai jums susikristalizavo, tai juos tiesiog permalkit dar kartą su kombainu ir tada jau valgykit.
Su įvairiais batonėliais mano santykis iki šiol buvo labai santūrus, kol suprantau, kad juose nepatinka tas jų minkštumas ir formos neturėjimas, bet viskas pasikeičia, kai juos įkiši į kamerą. Skaniausi iš bandytų yra karameliniai batonėliai (52 p.) ir avižinių dribsnių batonėliai su karamele (68 p.), ypač ištraukti iš kameros, kuomet jie dar yra kieti, o šokoladinis viršus yra traškus – nu žiauriai gerai! Batonėliai su spraginta kinva ir riešutų sviestu (107 p.) ir labai patiko. Neblogi visai yra ir tahinio, goji ir kokosų batonėliai (119 p.). Pūstų avižų batonėliai (139 p.) sulaukė įvairių aplinkinių reakcijų nuo santūraus ok iki visiško wow. Asmeniškai vis tik yra skaniau pūsta kinva nei pūstos avižos. Žemės riešutų sviesto saldainiai (56 p.) turėtų patikti juodo šokolado gerbėjams. Net ir man jie patiko.
Iš keptų desertų bandžiau tik vieną – šokolado ir mėtų keksą (148 p.), kuris buvo kaip čia dabar pasakyt – įdomaus skonio. Vieną kartą esu bandžiusi kepti keksą su obuolių tyre, kuris manęs itin nesužavėjo, bet nusprendžiau duot dar vieną šansą tokio tipo kepiniui. Kitiems keksas patiko, bet aš nežinau, ar taip jie sakė iš mandagumo, ar iš tiesų buvo skanu, nors ir sakiau, kad tai bandomasis receptas, tai nebijokit sakyt tiesos. Jei nuspręsit jį kept, tai leiskit jam parą laiko susigulėt šaldytuve. Mėta jaučiasi itin intensyviai, tačiau šiuo atveju rinkčiausi oldskūlinį variantą – Dorie Greenspan turi labai nuostabų šokoladinį keksą su mėtomis.
Dar liko pasižymėtų ir nespėtų išbandyti receptų – ir šokoladiniai putėsiai su avokadu ir apelsinais ( 74 p.), ir marcipaniniai rutulainiai ( 82 p.), ir snickers batonėliai ( 86 p.), ir cinamoniniai daigintų grikių batonėliai (88 p.) ir itin domina kaip vis tik avinžirniai (112 p.) ar perlinės kruopos (158 p.) suskamba deserte. Ir galbūt atvėsus orams duosiu dar šansą kokiam nors keptam desertui, nes dabar tai nėr jėgų jungt orkaitę.
Žodžiu, knygą visiškai užskaitau, nors ir buvo kas nelabai patiko. Bet tikriausiai nėr tokios kulinarinės knygos, kurios visi receptai būtų afigieni. Taip tiesiog nebūna – mes visada vertinam per savo asmeninę prizmę, vieni mėgstam razinas, kiti – datules. Ir tai yra normalu. Svarbu, kad visi bandyti receptai pavyko, o visa kita yra asmeninės užgaidos. Patiko, jog viskas nurodyta gramais ir nereikia sukti galvos, koks gi vis tik tas pusės stiklinės kiekis. Dar man patiko, kad atradau naujų produktų – tiek pūstų avižų ir kinvos, tiek kakavos pupelių nebuvau iki šiol naudojusi. Ir kokosų aliejus jau tiek nebeerzina, kiek erzindavo anksčiau. Na, ir svarbiausia, kad dabar per 10-15 min galiu pasidaryt natūralų desertą, kuris visiškai patenkina mano saldumo poreikį.
Ir pabaigai įdedu savo mėgiamiausių karamelinių batonėlių receptą. Juk žinot, kad sumalus datules jos tampa itin panašios į karamelę. O jei dar įberiat šiek tiek druskos – visiškas kosmosas!
Karameliniai batonėliai
Pirmam sluoksniui
100 g karijų riešutų
30 g kokosų drožlių
90 g Medjool datulių (be kauliukų)
20 g skaldytų kakavos pupelių
30 g nerafinuoto kokosų aliejaus
15 g nesaldintos kakavos
Antram sluoksniui
100 g Medjool dataulių (be kauliukų)
10 g nerafinuoto kokosų aliejaus
80 g migdolų sviesto
Glajui
10 g klevų sirupo
10 g nesaldintos kakavos
15 g nerafinuoto kokosų aliejaus
20 g migdolų sviesto
Pirmas sluoksnis
Karijų riešutus ir kokosų drožles paskleidžiame kepimo skardoje ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 3-5 minutes, kol apskrus. Vis reiktų patikrinti, nes kokosų drožlės labai greitai dega.
Į trintuvo indą sudedame keptus karijų riešutus, kokosų drožles, kakavos pupeles, datules, kokosų aliejų ir kakavą. Viską sukame, kol susidarys smulkūs trupiniai. Rankomis suspaudžiame saują trupinių – jeigu sukimba, pagrindas pavyko. Jei ne, dedame dar vieną datulę ir sukame, kol suspausti trupiniai sukibs.
Gautą masę dedame į 13×13 cm formą be dugno, pastatytą ant nedidelės skardos, tolygiai paskirstome ir dedame į šaldymo kamerą. Kadangi aš tokios formos neturiu, tai naudojau pailgą kekso formą, išklotą maistine plėvele.
Antras sluoksnis
Į tą patį trintuvo indą dedame datules ir kokosų aliejų. Viską sukame iki vientisos masės. Sudedame migdolų sviestą ir sukame, kol viskas susimaišys iki vientisos masės. Viską dedame ant pirmo sluoksnio. Laikome šaldymo kameroje.
Trečias sluoksnis
Jei kokosų aliejus yra kietas, jį išlydome. Pilame klevų sirupą ir kakavą. Viską išmaišę dedame migdolų sviestą, dar kartą išmaišome ir pilame ant karamelės sluoksnio. Dedame į kamerą mažiausiai valandai.
Ištraukiame formą iš šaldymo kameros ir supjaustome gabaliukais. Laikome šaldytuve (nors aš laikau juos ir toliau laikau kameroj). Rekomenduojama suvartoti per 4 dienas, bet realiai dings daug greičiau.
Leave a Reply