Kabinu šaukštu desertą, pavadintą sūrio pyragu su vaisiu želė (175 psl.), ir bandau pakontempliuot šiokį tokį nusivylimą “vieno geriausių Lietuvos šefų” knygos “Aš, tu ir virtuvė” atžvilgiu. Anatotacijos neperrašinėsiu – tam yra knygos viršelis ar leidyklos puslapis.

Lūkesčių kaip ir nebuvo, tačiau tuo pačiu jaučiuosi negavusi tikėtosi malonumo. Pasakojimo buvo per daug, o receptų – per mažai. Tekstas itin didelio džiaugsmo neatnešė, kita vertus nereikia ir tikėtis Parulskio Deivydo pavidalu. Jei turit lūkestį, kad ten bus jautri ir išjausta biografija su mamos/močiutės receptais, tai turiu nuvilt – to nėra. Bet yra Deivydo kelias iki Amandus restorano, jo maisto filosofija, gyvenimas/darbas restorane. Nors skaityti apie restoranų gyvenimą yra geresnių knygų – žanro klasika “Virtuvė slaptai“, tada galit atsiversti Marco Pierre White “The Devil in the Kitchen“, o tada jau pereiti ir prie Rene Redzepi “A Work in Progress“. Beje, apie Rene yra užsimenama ir knygoje. Bet kodėl Deivydas nenorėtų dirbti Nomoje aš nepasakosiu, paskaitykit.

So, einam prie receptų. Man jau kuris laikas smalsu, kaip žmonės reaguoja į receptus be kiekių (Apie desertus kalba neina). Pvz., geltonų šparaginių pupelių, rudojo sviesto, skrudintų svogūnų. Ir trumpai aprašyta gaminimo eiga šalia nuotraukos. Jums užtenka tiek? Ar reikia tikslių kiekių? Ar tikrai būtina rašyti 100 g svogūnų ar 150 g morkų? Ar būtinai reikia prirašyti, kad dar galbūt reiktų druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį? Prieš keletą metų skaičiau straipsnį besipiktinantį, kodėl receptuose nėra nurodytas tikslus (!) druskos kiekis. What, galvoju sau, negi jie skaitytojus laiko visiškais durniais, kurie nežino, kaip ir kiek įsidėti druskos. Kiek jums reiks druskos galit sužinot tik ragavimo būdu, pradėdami nuo mažesnio kiekio. Kaip ir akivaizdu, ar ne? Tai va, knygoj tokių receptų yra. Ir jeigu tai jums ne prie širdies, nesakykit, kad neįspėjau. Nepaisant to, kad man patinka Ottolenghi su savo ilgu prieskonių ir ingredientų sąrašu, bet lygiai taip pat mėgstu (ir gal net dar labiau) ir tokius plain receptus iš kelių ingredientų, kur gaminimas užtrunka kelias minutes. Skrandis jums tik padėkos už tokį paprastą maistą.

Atkreiptinas dėmesys į kremų ir padažų skyrius. Rasit ten tikrai įdomių dalykų. Receptai yra ganėtinai paprasti, t.y. nereikalaujantys kokios specifinės įrangos, neužimantys labai daug laiko. Na, tokie Deivydiški. Tačiau jeigu jums vis dar okei yra valgyti užkeptus kepsnius su sūriu, jei reikia tikslių gramų ar nenorit improvizuoti, tai garantuotai knygą parduosit per sena.lt arba padovanosit kam nors. Bet jeigu patinka šiuolaikinė virtuvė, tai go for it.

Ir pabaigiai esminis klausimas – kodėl nėra duonos recepto, kurio aš slapta taip tikėjausi? A?

Žirneliai ir brokoliniai kopūstai su skrudintomis saulėgrąžomis

žirnelių
smulkinto brokolio
kepintų saulėgrąžų
sviesto su krapais

Keptuvėje ištirpinkite sviestą. Ir kas 10-15 sekundžių paeiliui sudėkite visus nuvalytus ir susmulkintus ingredientus tokia tvarka: brokolis, žirneliai ir kepintos saulėgrąžos. Dar šiek tiek pakepkite viską ir galite valgyti.
Galima valgyti vieną, bet idealiai tinka prie keptos lašišos.