Cepelinų testas

Cepelinų testą gan ilgai atidėliojome: pasirinkimas itin gausus, be to, „logistika“ dėl patiekalo specifikos gan sudėtinga – dėl to ragavome kiekvienoje vietoje atskirai, o ne visus kartu, kaip darome įprastai.

Nemažai diskutavome, kur vertėtų ragauti cepelinų, ir kokių vietų atsisakyti – galutiniame sąraše liko 10, apimančių gan platų kainų spektrą – nuo 1,55 EUR iki 5 EUR už cepeliną. Ten, kur buvo galimybė pasirinkti,  greta tradicinių su mėsa ragavome ir cepelinus su varške  – juos siūlė lygiai pusė aplankytų, t.y. 5 vietos.

Kadangi ėmėme tik po pusę porcijos (t.y. po vieną abiejų rūšių cepeliną), tai turėjo įtakos lyginamajai kainai, nes kai kuriose vietose pusės porcijos kainodara yra labai nepalanki valgytojams. Kadangi vidutinio cepelino svoris yra apie 300 g, atitinkamam svoriui ir skaičiavome lyginamąją kainą.

Senoji trobelė. Ši vieta jau yra pasižymėjusi mūsų šaltibarščių teste (kokybė gera, bet lyginamoji kaina net didesnė už „Stiklių“), taigi buvo smalsu, kas bus su cepelinais. Čia jie buvo tik su mėsa ir, matyt, populiarius patiekalas dienos pietų metu, taigi atnešė itin greitai. Bulvinis sluoksnis nebuvo pats minkščiausias, tačiau ir ne kietas. Mėsos įdaras be jokių ypatingų prieskonių, pagardai – vidutinio stambumo spirgiai, papildomai patiekta grietinės. Skonis – normalus, kabinėtis kaip ir nėra prie ko. Galutinė ir lyginamoji cepelino kaina prie mažesnių.

Svoris – 281 g, kaina – 2,2 EUR, lyginamoji kaina – 2,35 EUR

Queensberry. Šis nemažo ploto naujas restoranas atidarytas gan prestižinėje vietoje, Savičiaus g. Skelbiasi kaip modernios lietuviškos virtuvės atstovai, tradiciniuose patiekaluose atspindintys autentiką. Koncepcijos sąšauka su pavadinimu keistoka – kažkodėl kvepia „prasisukusių“ emigrantų investicijomis ar idėjomis, na, bet galime klysti. Užsisakome cepeliną ir su mėsa, ir su varške. Pirmasis atrodo tradiciškai, o antrasis „autentikos pažadas“ kai kam gali paleisti putasJ – prie cepelino pateiktos uogos ir padažas, spalva primenantis „7 salų“.

Cepelino su mėsa bulvinis sluoksnis nestoras, tačiau nėra itin minkštas (gal kiek per stipriai nusunktos bulvės), įdaro nemažai, jis kiek rupesnio malimo, spirgiai vidutinio stambumo, „aiškūs“ – kumpis, svogūnai. Jų ne per daugiausiai, bet atskirame indelyje patiekta grietinės. Šis cepelinas irgi gali pretenduoti nebent į normalų. Ko nepasakysi apie cepeliną su varške – šio cepelino luobas storesnis, kietesnis, vietomis nepakankamai išviręs – jaučiasi žalio tarkio prieskonis. Varškės įdaras su mėtomis, jų skonis gan ryškus, skystas oranžinis padažas – grietinėlės skonio (kaip vėliau sužinojome, jo sudėtyje yra morkų ir  maskarponės). Tačiau nei ši išmonė, neturinti nieko bendro nei su lietuviškumu, nei, juolab, autentiškumu, nei uogos ten visiškai nereikalingos. Vienu žodžiu, šio cepelino paruošimas ir pateikimas mums nepasirodė priimtini.

Cepelino su mėsa ir lyginamoji kaina yra viena didžiausių, o su varške – pati didžiausia.

Su mėsa: svoris – 263 g, kaina – 3,25 EUR, lyginamoji kaina – 3,71 EUR

Su varške: svoris – 243 g, kaina – 3,25 EUR, lyginamoji kaina – 4,01 EUR

Bernelių užeiga. Šioje vietoje galima nusiteikti ne tik cepelinams, bet ir garsiai grojančiai lietuviškai estradai. Žmonių ne itin daug, padavėjų lyg ir pakanka, bet aptarnavimas stringa nuo pat pradžių. Čia cepelinus taip pat ragavome ir su mėsa, ir su varške.

Abiejų rūšių cepelinai gerai išvirę, bulvių luobas ne per kietas, mėsos ir varškės įdarai be ypatingų prieskonių. Spirgiai čia gerai suskrudę, daug riebalo ir grietinės, variante su varške irgi gausu sviesto-grietinės padažo. Šiuos cepelinus iš pradžių vertinę gan neutraliai, galiausiai priskyrėme prie vienų skaniausių. Cepelinų galutinės kainos tarp mažesnių (su varške – net mažiausia), lyginamosios kainos prie vidutinių, tačiau čia irgi gavosi šioks toks kazusas – nors cepelinų ir  su mėsa, ir su varške porcijos kainuoja vienodai (4,6 EUR), už varškinę versiją reikės sumokėti lygiai pusę kainos, o už mėsinę – kiek daugiau. Paprašytas paaiškinti, kodėl skiriasi, padavėjas numykė (kas neskambėjo kaip tvirtas kainodaros žinojimas), kad pagardų  (reikia suprasti – tik mėsos versijoje) dedama tiek pat, kiek visoj porcijoj (nors versijoj su varške padažo irgi buvo daug).

Su mėsa: svoris – 324 g, kaina – 2,9 EUR, lyginamoji kaina – 2,69 EUR

Su varške: svoris – 252 g, kaina – 2,3 EUR, lyginamoji kaina – 2,74 EUR

Žemaičių ąstotis. Gali būti laikomas konkurentu „Senajai trobelei“, tačiau dienos pietų metų cepelinų negavome – juos pradeda virti tik po 15 val. Gavus porcijas ir su mėsa, ir su varške,  nustebina dydis – abu jie sveria daugiau nei 0,5 kg.  Tačiau ar tai privalumas  – didelis klausimas. Nepaisant dydžio, bulvinis luobas išviręs gerai, nėra per kietas, tačiau, verdant vandenyje, akivaizdžiai trūko druskos – skonis gana prėskas. Varškė pagardinta žolelėmis, padažas – sviesto-grietinės, užbarstyta svogūnų laiškų, kaip ir ant versijos su mėsa. Šioje spirgiai stambūs, atskirame indelyje patiekta grietinė.

Nors šie cepelinai atrodo gan įspūdingai, skonio prasme tikrai neišsiskiria. Ir porcija tikrai ne moteriška  –  mes po vieną neįveikėme. Galutinės cepelinų kainos yra prie didžiausių, tačiau lyginamosios (dėl santykio su svoriu) prie mažiausių (su varške netgi mažiausia). Vyrams toks kainos-kokybės-sotumo santykis tikriausiai būtų priimtinas.

Su mėsa: svoris – 516 g, kaina – 4 EUR, lyginamoji kaina – 2,33 EUR

Su varške: svoris – 518 g, kaina – 4 EUR, lyginamoji kaina – 2,32 EUR

Sultiniai. Tai valgyklos tipo užeiga miesto centre, kur viskas pagal senas „geras“ tradicijasJ Net stovimi staliukai yra. Cepelinas su mėsa, akivaizdu, „einamas“ pietų patiekalas, taigi gauname jį per kelias minutes. Net be svarstyklių matyti, kad tai mažiausias ragautas cepelinas, plaukiojantis neaiškiame padaže. Skonis gal nėra toks blogas kaip atrodo –  padaže, kuriame nuoviras sumaišytas su grietine ir dar kažkuo, galima pajusti grybų prieskonį (galbūt verta suabejoti jo natūralumu). Tačiau lyg ir nėra ko norėti  – šio cepelino galutinė kaina pati mažiausia, lyginamoji – antra pagal mažumą.

Svoris – 202 g, kaina – 1,55 EUR, lyginamoji kaina – 2,30 EUR

Halė. Ją galima pavadinti prabangia valgykla, nes sėdi turgaus praėjime, o kainos kaip normaliose užeigose – ir pagal galutinę, ir pagal lyginamąją kainą cepelinai yra tarp brangesnių. Nors kainos ir kokybės santykio prasme, šiems cepelinams iki patrauklumo toloka.

Bulvinis luobas yra prie kietesnių, ypač su varške, varškės įdare matosi žolelės, bet skonio mažoka. Apskritai šių cepelinų skonis gana prėskas, elementariai trūksta druskos. Spirgiai itin stambūs.

Su mėsa: svoris – 317 g, kaina – 3 EUR, lyginamoji kaina – 2,84 EUR

Su varške: svoris – 314 g, kaina – 3 EUR, lyginamoji kaina – 2,87 EUR

Etno dvaras (buvęs Forto dvaras). Šioje turistų pamėgtoj užeigoje net įprastą dieną ir kiek po pietų meto laukti tenka itin ilgai. Cepelinų su mėsa bulvinis luobas normalus, prėskokas (verdant mažoka druskos), tačiau mėsa – sūroka, keistokai rausvos spalvos. Spirgiai pateikti atskirai, indelyje su grietine, svogūnai labiau primena virtus, nei apkeptus.

Cepelinų su varške luobas kietokas, sausokas, vietomis nepakankamai išviręs, varškė salstelėjusi, grietinė pateikiama atskirame indelyje

Pagal galutinę  ir lyginamąją šie cepelinai – prie vidutinių, tačiau brangesni nei „Bernelių užeigoje“, kur cepelinų kokybė ir skonis mums įtiko labiau.

Su mėsa: svoris – 346 g, kaina – 3,15 EUR, lyginamoji kaina – 2,73 EUR

Su varške: svoris – 338 g, kaina – 3,15 EUR, lyginamoji kaina – 2,80 EUR

Pilies Katpėdėlė. Šios užeigos pardavimų arkliukas – 1 kg sveriantys cepelinai, tačiau tokios bombos mes ragauti nepasiryžome. Paėmėme 0,5 kg svorio cepeliną su mėsa, kuris, beje, su visais pagardais tiek nesvėrė (na, net nurašykime tai mūsų buitinių svarsyklių paklaidai). Bulvių luobas storokas ir kietokas, ypač galuose. Spirgių beveik neradome, tik svogūnus taukuose ir grietinę greta.

Galutinė kaina anaiptol nėra mažiausia, tačiau pagal lyginamąją kainą šie cepelinai buvo pigiausi.

Svoris – 487 g, kaina – 3,3 EUR, lyginamoji kaina – 2,03EUR

Amatininkai. Jei per šaltibarščių testą užsakymo laukėme labai ilgai, nes buvo pilna turistų, tai dabar atėjusios pusvalandį prieš pietus, buvome pirmosios klientės. Čia gavome tik cepeliną su mėsa. Bulvių luobas gana minkštas, tačiau vietomis nepakankamai išviręs, spirgiai stambūs, šalti, cepelinas ne prėskas, bet druskos dėta santūriai.

Pagal lyginamąją ir galutinę kainą šie cepelinai prie brangiausių.

Svoris – 345 g, kaina – 3,45 EUR, lyginamoji kaina – 3 EUR

Leičiai. Ši tarp „Stiklių aludės“ ir „Amatininkų“ įsikūrusi užeiga žinoma ne kiekvienam, tačiau šaltibarščių testo metu užsirekomendavo gerai.  Cepelinų su varške, sakė, neturi, nors meniu yra.  Gavę cepelinus su mėsa, jau pradėjome salti – bulvinis luobas pats minkščiausias, sūrumas subalansuotas, padažo daug, spirgiai vidutinio stambumo, padažo ir grietinės daug….Ir stop – plaukas! Pirma visada pagalvoji, kad galbūt tavo, bet ne – jis buvo įstrigęs. Pakviečiame padavėją – atsiprašo, pažada naują porciją. Atneša, suvalgom, bet įspūdis jau sugadintas. Nusivylimas dvigubai išauga pamačius sąskaitą – porcija cepelinų su mėsa čia kainuoja 6,5 EUR, o pusė – 5 EUR. Gudri padavėja būtų pasakiusi (ir užsidirbusi arbatpinigių), kad neimtume 2×0,5 porcijos, o imtume vieną pilną ir pasidalintume. Kompensacijos už nuotykį su plauku – jokios! Tai čia normali praktika – pakeitėme ir būkite ramūs, kad kitame tokio siurprizo nebus?

Kaip bebūtų, valgant vieną, tai pats brangiausias cepelinas mūsų teste, o gal ir mieste…

Svoris – 304 g, kaina – 5 EUR, lyginamoji kaina – 4,93 EUR

Apibendrinus, cepelinai su mėsa mūsų lankytose vietose neturi itin radikalių skirtumų – matyt, labiau priklauso, kaip konkrečią dieną konkrečiam virėjui pavyko juos išvirti. Apsisaugant nuo iširimo verdant, kai kur bulvių tarkių luobas kiek sausokas, dėl ko cepelinai ne itin minkšti, ypač storesnėse vietose. Kai kur jautėsi druskos trūkumas verdant. Nė viename variante mėsos įdaras nebuvo pagardintas kažkokiais ryškesniais prieskoniais – skonis itin tradicinis, o maltos mėsos kokybę, apart spalvinių niuansų, vertinti sunkoka. Cepelinai su varške nesužavėjo nei vienoje vietoje –  daug kur buvo bėdų su jų paruošimu, nedaug kur varškė turėjo raiškesnį žolelių prieskonį.

Jei ne istorija su plauku ir keista kainodara, „Leičių“ cepelinus būtume pripažinę geriausiu pasirinkimu, dabar gi už kainos-kokybės santykį išskirtume „Bernelių užeigą“, bet alergiškiems aptarnavimo nesklandumams ir lietuviškiems šlageriams, alternatyva galėtų būti „Senoji Trobelė“.

Mėgstantiems sotumą už mažą kainą – tiktų „Žemaičių ąsotis“ variantas, nes kokybė (bent tąkart) jame buvo geresnė nei „ Pilies Katpėdėlėje“.  Ji, kaip ir kitos užeigos turistinėse gatvėse – „Etno dvaras“, „Amatininkai“, „Queensberry“ „Halė“ – nepradžiugino nei kokybe, nei kainomis. „Sultiniai“ – nebent kaip turistinė atrakcija pasiilgusiems sovietinių laikų valgyklų egzotikos.

Kas juokingiausia, beveik kas antroje lietuviškoje užeigoje vidurdienį be žvakių šviesos nepapietausi – nesupratome šito „Bernelių“, „Amatininkų“ ir „Leičių“ gesto – nei ten buvo taip tamsu, nei mes romantiškai nusiteikę, bet tvarka, matyt, yra tvarka – paprasčiau, kai nereikia su svečiais per daug bendrauti.

Su mėsa pagal lyginamąją kainą

Su varške pagal lyginamąją kainą