Valgomasis

„Valgomasis“, mano galva, labai geras pavadinimas nedidelei, vos kelioliką žmonių vienu metu pamaitinti galinčiai pietų įstaigai.

Visiška kišenė, tačiau įrengta tvarkingai minimalistiškai – taip, kaip šiandien daro visi bandantys prakusti su savu verslu. Per langą į virtuvę matyti pažįstamas veidas, o mus aptarnaujanti mergina patvirtina, kad šefas darbavosi kartu su Linu Samėnu jų įkurtame „Deli Chefs“ – jei kas prisimena vieną iš pirmų gourmet kulinarijų su dienos pietumis Vilniaus Senamiestyje.

Tai vieta, kurioje pietums būtina rezervacija, nes tikimybė atsitiktinai rasti laisvą staliuką nėra didelė – aplinkinių biurų darbuotojai jau suodė šią vietą su kokybišku maistu ir ją gan lojaliai lanko.

Mes valgome salierų sriubą su kanapėmis (1,5 EUR) ir jautienos nugarinę su bulvių koše, garstyčiomis, marinuotais burokėliais ir kopūstu (4,5 EUR).
Laukiant pagrindinių patiekalų galima užkąsti paties šefo keptos pustamsės duonos bandelės su burokėliu humusu.

Sriuba be priekaištų – malonaus, skonio ir tinkamos konsistencijos. Jautiena taip pat gerai iškepta ir patraukliai pateikta. Viskas paprasta, bet ne prasta. Beje, mėsos porcija vyriška – moteriškam skrandžiui ir sriubos, ir antro patiekalo daugoka – nekalbant apie desertą. Tik gaila, kad paragavimui neapėmėme perloto su trumais ir kietuoju sūriu (3,5 EUR).

Į šią vietą tikrai negėda atsivesti ką pietauti, tačiau lokacija – naujamiestyje, taigi ne pati patogiausia. Tačiau, jei „valgomasis“ sugebės išsilaikyti (įvertinus srauto apribojimus dėl vietų kiekio), pavasarį gali būti visai smagu prasivaikščioti iki Basanavičiaus gėlių turgelio.

O galbūt „Valgomasis“, paseks kitų vietų pavyzdžiu, ir anksčiau ar vėliau atsidarys arčiau centro.

Save