Šilo Kopa Merkinėje

Šilo kopa Merkinėj atsirado pernai metais. Tai yra mamos ir dukros verslas. Mama šiaip gyvena Druskininkuose, o dukra – Vilniuje. Ir jos taip važinėja kiekvieną savaitę. Idėja kilo netikėtai – panorus išgerti kavos Merkinėje ir neradus tam vietos. Tai va, moterys nusipirko parduodamą medinį namą ir įrengė bistro su daugiau mažiau tradiciniais dzūkiškais patiekalais. Daugiau istorijos galit sužinoti Lamų slėnyje, 2019/03, 166 psl.

Kol kas aš nelabai surenku savo minčių po vizito “Šilo kopoj”. Kai pagalvoji, daryti maitinimo verslą kaime yra tolygu save pasmerkti bankrotui, nes nu kas gali važiuoti valgyti į kaimą. Pripažinkim, Merkinė tikrai nėra jau toks didelis traukos centras. Veikt ten nėr labai ką. Na, Merkinės piliakalnis, Nemuno pakrantė, vienas aukščiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje (Beje, labai patiko), dar yra muziejus, kurį dauguma aplenksim, bažnyčia vulgaris ar Merkinės piramidė ezoterikams. Kaip ir visos veiklos. Tačiau ten gražu ir tvarkinga.

Gal dėl oro, gal dėl rinkimų, o gal dėl to, jog jau buvo šiek tiek vakarop, be problemų radom laisvą staliuką, nors šnekama, kad savaitgaliais būna eilė norinčių ir tenka luktelt. Man iš karto patiko tas tvarkingas gaivia spalva dažytas medinis namas, ir tai kad nėra daugelio lietuviškos virtuvės restoranų atributų medinių stalų su suolais ir kaimiškų lėkščių su ąsočiais irgi nuteikia teigiamai. Gaunam meniu, kuris surašytas ant vieno lapo. Išsiaiškinam, jog meniu yra keičiamas kiekvieną dieną – kas irgi džiugina, bet tikriausiai šiek tiek įtempia savininkes galvojant. Taigi žiūrim, ką turim.

Užkandžiams yra siūlomas šmalcas – malti kiaulės lašiniai su obuoliu (mes tokį kaime darydavom, tik be obuolio) – kartu patiekama naminė juoda duona su kanapėmis, karamelizuotais svogūnais, raugintomis bei marinuotomis daržovėmis (4,6 € ir 6,5 €). Taip pat buvo galima rinktis ir pikantišką grikių humusą (!) su daržovėmis (3,7€) arba gruzdintą varškės sūrį su pikantiškais traškiais burokėliais, žolelių padažu, salotomis ir spanguolėmis (5,9 €). Realiai tai norėjau visų tų užkandžių paragaut, bet apsistojom ties šmalcu – duona su kanapėm minkšta, šmalcas geras, daržovės lengvai paraugintos (taip, kaip aš ir mėgstu), ne per sūrios ir traškios.

Toliau sriubos. Tą kartą buvo šviežių dilgėlių-rūgšynių sriuba su parūkyta šonine (3,5 €) bei vištienos sultinys žydiškai su įdarytais (vištiena ir kepenėlėmis) virtiniais (3,9 €). Pasirenkam pastarąjį. Suviliojo sultinys, virtas 6 valandas. Ir vėl neapsirinkom – sultinio man norėjosi gal šiek tiek “tvirtesnio”, bet čia jau yra kabinėjimasis, nes jis išties buvo geras, o virtinių skanumas! Aš pati namie tikrai tokių nemoku išsivirt, jau nešnekant apie tai, kur jų būtų galima pavalgyt Vilniuje. Paskutinė patirtis buvo labai ne kokia, ypač kai lygini su šitais.

Karštų patiekalų įvairovė jau yra didesnė ir galima rinktis iš šešių patiekalų. Pasirenkam keptą skumbrę, marinuotą baltame vyne, su kepintais pomidorais, citrina (8,9 €) bei grikių užkepą moliniame inde su lietuvišku varškės sūriu, čiobreliais, spirgučiais ir miško grybais (6,2 €). Skumbrė patiekta ir paruošta visiškai paprastuoju būdu – kadangi iš principo žuvį ir namie panašiai ruošiu, tai patiekalas nenustebina, bet ir nenuvilia. Ir aš labai mėgstu taip paprastai paruoštą žuvį. Grikiai man visada ir visaip paruošti yra gerai. Tai irgi neturim jiems priekaištų. Reiks namie taip pasidaryt, nes nu tikrai geras patiekalas.

Desertai yra dveji. Kaitintos grietinėlės, sodo uogų bei šokolado desertas, patiekamas su levandų ir mėtų sirupu (3,9 €) bei lietuviško sūrio su kmynais pyragas su citrinų, imbiero ir medaus padažu (3,9 €). Niekada negalvojau, kad iš lietuviško sūrio galima padaryti cheescake’ą. Ir dar su kmynais. Tai, aišku, pasirenkam šitą. Kažkokiu būdu kmynai ten visai gerai įsipaišo.

Apibendrinant labai, labai patiko. Vilniuj jau senokai buvau tokioj vietoj, kuri būtų palikusi tokį įspūdį. Čia ne tik skanu valgyti, bet ir tiesiog gera būti. Tai pavyzdys, kai nereikia nieko įmantraus, tiesiog užtenka nesugadint produktų, kuriuos turi. Ir kai gerai pagamini, tai maisto nereikia slėpt nei po prieskoniais, nei po padažais. Tik iki pilnos laimės būtų gerai gauti naminių trauktinių. Įsivaizduojat, kaip būtų smagu išgerti kokios naminės vyšnių trauktinės, ar žolelių užpiltinės?

P.S. kavos kainos – espresso 1 €, juoda kava – 1,2 €, kava su pienu – 1,5 €.