Pirmas mano apsilankymas buvo „Pank‘olyje“, kuris veikė Ulonų g. Tuo metu tokio tipo braserijų pasirinkimas nebuvo itin didelis, įspūdis buvo geras. „Pank‘olyje Brolyje“ Gynėjų g. nebuvau, nežinau. „Pank‘olis Avenue“ atsidarė prieš porą mėnesių, taigi turėjo laiko įsivažiuoti.

Pirmiausia, kas krinta į akis, tai neskoningai blizgus interjeras, bet kažkodėl įtariu, kad tai viešbučio išmislas – pataisykite, jei klystu.

Staliuko nerezervavome, taigi sėdam, kur išeina. Tačiau užsisakę pamatome, kad išeina prie lango sėdėję lankytojai, taigi pasiprašome užimti vietą ten. Ok. Persėdame ir ačiū už tai, tačiau kol nepavalgėme, buvusių lankytojų panaudotų ir į šoną pastumtų taurių su vandens likučiais ir servėtėlėm niekas nenurinko. Nu ne šyk ir ne blėsk.

Dienos pietų meniu pateiktas “įdomiai”: flagmanas yra garnyras, o prie garnyro siūloma vištiena, kiauliena ir lašiša. Nei vienos iš jų nenoriu, o kadangi restoranas garnyrą drąsiai iškelia pirmu numeriu, galvoju, kad bus geras vegetarinis variantas. Šiuo kartu tai „sojos pupelės, gardintos morkomis, paprikomis, salierų stiebais ir porais, patiekamos su batatų kremu“. Man skamba kaip normalus savarankiškas patiekalas.

Kolega užsisako cezario salotas ir šviežių kopūstų sriubą, aš „balsuoju“ už  trintą baklažanų ir pomidorų sriubą, gardintą baziliku.

Atneša sriubas – vaizdas ir skonis geras, būti nustebinti ir nesitikėjome. Staigmena ateina su antruoju patiekalu. Pupelių krūva visgi nėra tai, ko tikėjausi – papildomi ingredientai atlieka tik prieskonių vaidmenį. Na, galvoju, ok, ankštiniai yra vegetarų mėsa.

Paragauju, pupelės kietos. Blemba, galvoju, nu ir prašoviau. Bet valgyti noriu, pretenzijas reikšti nenusiteikusi, nes atėjom pabendrauti pietų metu, o ne razborintis restorane, dėl kurio kokybinio lygio pagrindo nuogąstauti kaip ir neturėjau. Suvalgau atžagariais dantim.

Kolegos cezaris – normalus, sugandinti jį lengva, bet kažką tokio išspausti – nelabai. Kolega susimoka 7 EUR, aš 5,2 EUR. Dabartinėm kainom  – piguva, kuri man kainavo lygiai 12 val. virškinimo problemų – kokias 6 val. maudė skrandį, likusias 6 – žarnas. Ir anaiptol ne dėl mano virškinimo sistemos specifikos – tiesiog reikia mokėti sojų pupeles paruošti, kad jos taptų normaliai virškinamos.

Pankol‘iui Avenue – šįkart tai buvo kulinarinis iššūkis. Galbūt visa kita ten ir neblogai, bet man dar ilgai bus gyvas atsiminimas apie tas pupeles. Ir niekad nežinai, kas jiems dar nesigaus.