Šios vietos pavadinimas yra visiškai neištariamas ir neatsimenamas – pradedi sakyti lyjaeeee , suabejoji ir galvoji fk, kažkokia nesąmonė. Kai reikia surinkti raides ir surasti FB profilį, istorija kartojasi.

“LEAYE” savo FB sako, kad „siekia atspindėti autentišką kinų maistą, be cukrumi saldintų padažų, bulvių krakmolo, perteklinių riebalų“. Na, pamiršo natrio glutamatą paminėt… O gal ir neturėjo, nes be jo neapsieina?

Sėdimųjų vietų prasme vieta nedidelė, jauki, jei teisingai supratau, net be a la carte meniu.

Dienos pietums – iš viso 2 antrųjų patiekalų pasirinkimai – jautienos su juodaisiais pipirais ir “Chashu” kiaulienos + ryžiai + dienos sriuba (šiuo atveju raugintų kopūstų).

Kadangi buvome dviese, ir pasirinkimas ribotas, ėmėme abu variantus, nesigilindamos, kas tas „chashu“.

Reikia pasakyti, kad raugintų kopūstų sultinys be jokių priedų atrodė varganokai, bet mat jį šunys. Nors, kai pagalvoji, nereiktų taip sakyti, žinant, kad kinai be skrupulų valgo šunis, ir vien dėl to jų virtuvę vertėtų boikotuoti.

Jautiena su šparagais ir paprika buvo normali, t.y. nieko ypatingo. Kiaulienos patiekalas – tai penki ploni šoninės griežinėliai ant kalno ryžių, tapijokos traškutis ir gabaliukas brokolio. Na, aš nesu iš tų, kurie šoninę kur nors naudotų kaip bazinį ingredientą, tačiau įprastam, ypač vyriškos lyties, valgytojui toks patiekalas, kuriame ryžiai sudaro 80% , manau, pasirodytų visiškai nesubalansuotas.

Apie viso šito modernumą tai nėr net ką šnekėt. Sumokėjom apie 5.5 eur už žmogų –  jautienos patiekalo atveju tai būtų normalu, o ryžių su kiauliena – nelabai.

Tai va, meniu paprastas ir verdiktas paprastas – nieko gero. Galbūt tai nėra blogas pasirinkimas dienos pietums pavalgyt kažką mažiau primaklinto, ne įprasta pas kinus, bet motyvacijos pakartotiniam apsilankymui ši vieta nesugeneravo.

Save