Tuo metu, kai „Lauro lapą“ paliko Deivydas Praspaliauskas, turbūt 99% jo lankytojų buvo įsitikinę, kad jo dienos suskaičiuotos. Tai buvo 2013 metų pabaigoje, taigi prabėgo 4 metai ir kol kas nepanašu, kad lankytojų trūktų.

Bet turiu pati prisipažinti, kad šiame restorane nesilankiau nuo tų reikšmingų įvykių – ir tam negaliu rasti jokio kito pagrindo, išskyrus tą, kad jis per arti namų:) Tačiau praeidama vis pažiūrėdavau per langus ir vis žadėdavau užsukti.

Taigi pagaliau buvo prisiruošta. Nuo pat durų pagavo geras jausmas – parasta, bet kultūringa. Turiu pasakyti, kad man gerokai nusibodo pretenzingumas, būdingas daugeliui naujų vietų.

Beje, eidama nežinojau, koks dabartinis šio restorano konceptas – dabar skaitau, kad tai – „itališkas, modernus namų restoranas“. Taigi galiu pasakyti, kad atmosfera santūresnė, nei galima būtų tikėtis iš namų restorano, bet profesionalumas tikrai netrukdo – priešingai, nuteikia maloniau nei perdėtas lipšnumas ar atsipūtimas, būdingas visokiems „restoranėliams“.

Taigi: dienos pietų meniu ant sienos, gilintis į nieką nereikia – nebent nori elnienos, bet mes šiandien nusiteikę standartui.

Kaip čia buvo įprasta nuo pat pradžių, gaunam šviežių sulčių – šįkart obuolių-špinatų. Mėgstu biški gliukozės ant tuščio skrandžio. Taip pat galim kramsnoti duonelę su kreminiu sviestu – niekuo specialiu jis nepagardintas, bet alkiui niekas į dantis nežiūri –  šviežia duona su riebiu užtepu sueina puikiai.

Sriuba – geltonųjų pomidorų su perliniu kuskusu. Atrodo ir skanaujasi gerai. Gerai nuteikia ir swingo muzikos fonas.

Pagrindinis patiekalas – kiauliena su bulvių-špinatų piurė ir briuselio kopūstais. Patiekale dominuojanti ryškiai žalia spalva nuteikia kažkaip pavasariškai, energizuoja. Aš nesu didelė kiaulienos gerbėja, bet gerai paruoštos tikrai nebrokiju. Ir čia yra tas atvejis – minkšta, tinkamai pagardinta, porcijos maža tikrai nepavadinsi.

Po viso to vietos desertui skrandyje nelabai liko, bet damušėm ir desertą – panna cotą su baltojo šokolado pabarstu ir keliom šilauogėm. Man pasirodė, kad tas šokoladas perteklinis, jo kietumas ir saldumas per daug išsišoka šiame subtiliame deserte, bet neskanu nebuvo.

Taigi, apibendrinus, viskas gerai – porcijos nemažos, kaina 10 EUR – už kasdieninius pietus tiek nenorėčiau mokėti, bet verslo pietų formatui tai yra ok. Maistas nesudėtingas, bet saugus – mažiau tikimybės nusivilti. Žodžiu, pilnai užskaitau – tai vieta, kur gali ateiti su tikslu skaniai, bet ne perdėm mandrai pavalgyti. Ir prieš tokį pasirinkimą virškinimo sistema tikrai neprotestuos.

Save