Brussels Mussels

Prieš daugiau kaip mėnesį, Rinktinės g. 5 Vilniuje, duris atvėrė užeiga su “šarman” pavadinimu „Brussels Mussels“. Tai nėra pirmasis belgiškas restoranas Vilniuje, o esantieji veikia turbūt jau apie (ar daugiau) nei dešimtmetį ir populiarumo nestokoja, tačiau šis išsiskiria šiandienines madas atitinkančiu interjero stiliumi.

Iš tiesų, jau įžengęs pajunti, kad „Brussels Mussels“ turi savo aurą.  Jaukus, raudonmedžiu puoštas interjeras, įspūdingi šviestuvai ir muzika. Tyliai skamba džiazas, maloniai ištirpstantis žmonių balsų šurmulyje.

Rimtos investicijos į interjerą, kaip taisyklė, nėra proporcingos virtuvės kokybei, taigi smalsu išsiaiškinti. Nors vietos atmosfera iš pirmo žvilgsnio labiau nuteikia vakariniam pasisėdėjimui, pragmatiniais sumetimais mums aktualiau dienos pietūs.

Įėjusius pasitinka administratorė, pasiteirauja keliese būsime ir palydi prie staliuko. Dienos meniu labai paprastas: gali rinktis tik dienos sriubą (2 Eur), sriubą + salotas (3,5 Eur) ir du variantus karšto patiekalo su sriuba (6.5-7 Eur. Nepaisant to, jog tai daugiau nei dienos pietų kavinė, kainos atitinka standartinį vidurinės klasės lygį.

Vos spėjame aptarti siūlomų patiekalų ir apsispręsti su pasirinkimais, o simpatiška (ir be jokio makeup‘o) padavėja jau pasiruošusi priimti užsakymą. Kolegė renkasi dienos sriubą (moliūgų ir lęšių sriuba su kariu) ir vištienos karį su ryžiais. Nesu didelis kario gerbėjas, nes šis indiškos kilmės prieskonis, kurio pagrindą sudaro ciberžolės šaknis ir kalendra, turi specifinį kartumą, todėl  šiek tiek nustebina, kad jis atsidūrė belgiškos virtuvės koncepte. Man belieka rinktis anties krūtinėlę.  

Už maždaug 15 minučių atkeliauja sriuba ir akys negali atsiplėšti nuo spalvų derinio. Tamsiai mėlynos molinės lėkštės išryškina patiekalo spalvas ir  išvaizdą – malonumas iš tokių valgyti.

Anties krūtinėlė iškepta kaip pridera (vidutiniškai su krauju), mėsa minkšta, sultinga, pikantiška. Deja,  garnyras – morkų tyrė ir mangų padažas – man gerokai per saldus – po trečiojo kąsnio jis tampa per daug dominuojančiu. Labai norisi atsvaros – sūraus/rūgštaus kontrasto.

 Ta proga prisiminiau žanro klasika tapusį filmą „12 kėdžių“ , kai Kisa Vorobjaninovas restorane visus pinigus prapiso ir išdidžiai užsisakė raugintų agurkų, o paskui ir šiek tiek degtinės. Šioje situacijoje sprendimas paprastas – man tiesiog būtų patikęs neatsiejamas belgiškos virtuvės „palydovas“- dubenėlis skrudintų bulvyčių.

Kolegė sriubą ir vištienos karį kaip įvertino kaip normalius ir neišsiskiriančius.

Summa summarum – viskas su maistu normaliai. Nenusivylėme, bet ir nebuvome nustebinti.  Aptarnavimas puikus, padavėja žinojo atsakymą į bet kurį mūsų klausimą, maloniai bendravo ne tik apie maistą ir meniu, bet ir apie restorano koncepciją bei interjerą. 

Siekdamas objektyvumo, po keleto dienų čia lankiausi dar kartą. Tačiau šį kartą į bloknotą teko įrašyti dar kelias pastabas. Vos atsisėdus prie stalo, padavėja informavo, kad dorados patiekalo jau nėra, nors buvo dar tik 12:08, ir pietų meto starto šūvio aidas dar vilnijo miesto gatvėse, o į „Brussels Mussels“, žmonės, nors ir gausiai, bet dar tik rinkosi.

Dienos sriubos (vištienos sultinio) teko laukti net 35 min, kas mano supratimu, yra nedovanotinai daug. Gana tirštas sultinys buvo puikus, gerai subalansuotas druskos ir pipirų santykis, o švelnus sriubos gelsvumas jau minėtose mėlynose lėkštėse atrodė tobulai. Antrasis patiekalas (gnocchi) atkeliavo po 45 min. Italų virtuvė belgiškame restorane man atrodo geriau negu indiška, ją myliu visada ir visur, todėl jokių pretenzijų, tik porcijoje gnocchi galėjo būti daugiau, o laiko jų kelionei nuo virtuvės iki stalo – mažiau.

Pietų pertraukos laikas artėjo prie ceitnoto. Žanro klasikoje, didmeistris Benderis net karalienę paaukojo šachmatų mėgėjų turnyre Vasiukuose, todėl pagrindinį patiekalą teko sudoroti greitosios eigos būdu, nesigilinant į virtinukų tekstūrą ir sudedamąsias dalis, o po to bėgti į darbą.

Vis dėlto neapleidžia mintis, kad norėčiau apsilankyti penktadienio vakare arba savaitgalį. Patarimas: tam staliuką reikia rezervuoti iš anksto (ne vėliau kaip prieš savaitę), nes kitaip kantriai turėsite laukti eilėje, praktiškai be galimybės jos sulaukti (nes viskas rezervuota visam vakarui), arba gausite vietą prie baro. Dar svarbu – vakarais čia karaliauja tikra belgiška virtuvė. Ypatingo šviežumo mussels ir, žinoma, šonkauliukai. Ir tikrai čia rasite skrudintų bulvyčių dubenį, geriausio pasaulyje belgiško alaus ir platų vynų pasirinkimą. Bent kartą – must visit again.