Pažintis su naujausiu D.Praspaliausko dubliu – „Amandus“ – įvyko tik iš antro karto. Pirmą kartą užsukome tik atsidarius. Net neabejojome, kad viešbutyje įsikūręs restoranas turės ir ir pusryčius, ir dienos pietus. Tačiau pasirodė, kad ne – viršutiniame aukšte buvo tik braserija – na, iš esmės toks viešbučio lounge.

Nors matėme laisvą staliuką, buvo kažkokių keblumų mus pasodinti, tačiau galiausiai vietą gavome. Ilgai neatnešė meniu, ilgai nepriėjo priimti užsakymo, galiausiai pasirodė, kad vienintelio vegetarinio patiekalo iš to siauro kokių 5-6 pozicijų meniu nėra, ir tądien mes nusprendėm atsisveikinti – daugiau nei porai mėnesių.

Kai iš FB pamatėme, kad vis dėlto dienos pietūs atsirado, bandėm stebėti meniu – deja, jis būdavo skelbiamas ne kasdien arba jo nebūdavo iki pat pietų meto. Šįkart vėl nusprendėm eiti aklai – be rezervacijos ir nežinodamos meniu. Staliuką viršuje pietų metu gavome, ir didelio srauto neužfiksavome.

Užkandžiui gavome minkštos ir purios tamsios bei žalios (su krapais ir pistacijom) duonos. Ji ir margariną primenantis sviestas jau tapo įprastas.

Kol užkandžiavom, pastebėjom, kad šefas turi savo skonį ir nebijo išsišokti su įrankiais perlamutrinėmis rankenėlėmis. Sriubą atnešė irgi itin meniškoje lėkštėje – šiuo konkrečiu atveju kreminė kepintų česnakų ir avinžirnių sriuba su moliūgo sėklom labai joje tiko. Šiaip viskas atrodė labai fotogeniškai.

Sriubos skonis puikus – valgyčiau pakartotinai. Pagrindiniam patiekalui laukėme žuvies su kremine bulvių koše ir špinatais. Kai ją atnešė, iš karto pastebėjom, kad ji plaukia riebaluose – ar savuose (nes tai buvo skumbrė, kuri iš esmės riebi), ar pridėtiniuose – sunku pasakyti. Be to, dar buvo ir sūri, o bulvių-špinatų kremas (kurio aš nepavadinčiau koše), niekaip negalėjo sukurti tai skumbrei atsvaros, kaip ir keli marinuoti svogūniukai ar ridiko šapeliai. Tai, kad kažkas su patiekalu ne taip, jautėsi ir valgant, ir iki pat vakaro.

Šiltu sausainių ir šokolado pyragu nepavadinčiau ir deserto, kuris buvo panašesnis į granolą, nei į pyragą. Patrupintas riebus smėlinis sausainis, džiovintos uogos, lydytas šokoladas ir kepinto zefyro šiaudeliai. Atvirai sakant, labai ne kažką.

Jei ne sriuba, pietūs atrodytų visiškai nevykę. Žavesio jiems nepridėjo ir kaina (12,5 EUR), kuri yra dvigubai didesnė, nei protinga išleisti pietums. Žodžiu gaila, nes einant pietų pas žinomą šefą, net neabejoji, kad viskas bus gerai. Bet ne šį kartą. Kaip ir ne pirmąjį. Ar čia tik mums nesiseka su šia vieta?

Save