Pirmiausia reikia paminėti, kad „Human Design“ „diagnozavimo“ metodas skiriasi nuo akademinių asmenybės tipologinių testų, naudojamų psichologų ir atrankos kompanijų, kuriuose paprastai atsakinėjama į klausimus, kaip aš jaučiuosi ar elgiuosi tam tikrose situacijoje. Jis remiasi gimimo laiku, taigi yra astrologinio-numerologinio pobūdžio.

Nesu alergiška tokiam požiūriui, nes manau, kad pirmojo tipo testuose „idealusis aš“ irgi įkiša savo trigrašį ir gan sėkmingai manipuliuoja rezultatais. Bet pirmai pradžiai vis tiek pasilinksminau ir su MBTI testu, pagal kurį mano profilis per pastaruosius 5-erius metus pasikeitė), DISC, pagal kurį, xa xa, pasirodžiau „tikras infuenceris“ ir net keletą smegenų pusrutulių dominavimo testų, kuriuos apgauti sunku, nes matai ką matai – pasitvirtino, kad mano dešinys ir kairys pusrutulis tinkamoje pusiausvyroje.

Į „Human design“ irgi buvau įmerkusi pirštus prieš metus ar daugiau – profilį internete galima nusistatyti nemokamai. Tuo kartu gautas rezultatas  – „Generatoriaus“ tipas ir jo aprašymas  – man nerezonavo. Kažkiek pasigilinusi, ypatingų atradimų nepadariau, taigi ir pamiršau.

Gavusi darbo pasiūlymą, pasidariau savo ir potencialaus darbo SWOT‘us, tačiau jaučiau, kad sprendimui priimti to man neužteks. Pagalvojau, kad protas gali mane visaip apgaudinėti, ir reiktų kažkaip kitaip pasitikrinti, kam aš iš tiesų tinkama, o kam ne. Pasirinkimas kybojo tarp dviejų variantų: Rogerio Hamiltono „Wealth Dynamics“ internetinio testo (apie 85 EUR) ir minėto „Human Design“. Pagalvojau, kad pirmasis visgi apsiribos asmenybės, kaip verslo proceso dalies, vertinimu, o aš nebuvau tikra ar iš viso galiu integruotis į verslo ekosistemą, taigi galiausiai pasirinkau pastarąjį.

Parašiau draugės rekomenduotai konsultantei ir po poros dienų pas ją nuvykau. Veiksmas vyko individualiame name: ant kambario, kuriame buvau priimta, sienos buvo didžiulis fototapetas su gamtos vaizdu, masažo stalas, du krėslai ir staliukas, kambarinių gėlių ir įvairių konfesijų religinių suvenyrų. Šią info gal ir galėčiau praleisti, bet aplinka turi įtakos, kaip priimu vyksmą – taigi man šioje naminėje aplinkoje buvo nejauku. Gal įtakos turėjo ir tai, kad atėjau kiek sušąlusi, o arbata, kuria buvau pavaišinta, gelbėjo neilgai ir į 2 val. susitikimo pabaigą, man rodos, jau drebėjau balsu.

Ir tikrai mielai būčiau šią sesiją sutrumpinusi iki valandos. Ne dėl to, kad info buvo per daug, o dėl to, didelė dalis buvo ne itin vertinga. Ant stalo buvo kompiuteris, kuriame mačiau jau pažįstamą schemą. Tačiau, prieš einant prie konkretybių, gavau trumpą intro apie „Human design“ sistemą ir keturis žmonių tipus, kurie skirstomi pagal tai, kaip vyksta energijos mainai – atitinkamai skiriasi ir jų misijos bei strategijos – Manifestorius, Generatorius, Projektorius ir Reflektorius. Konsultantė trumpai paaiškino apie kiekvieną ir perėjo prie manojo Generatoriaus, kuris kartu su Manifestuojančio generatoriaus potipiu, apima 70% žmonijos.

Tada ir prisiminiau, kad būtent šis tipas man atrodė nesavas, tačiau tikėjausi, kad gavus išsamią schemos, vadinamos „Bodu graph“ analizę, viskas paaiškės. Konsultantei paaiškinau, kad mano intereso pretekstas yra darbo pasiūlymas ir kad pastaraisiais metais patyriau nemažai virsmų, dėl kurių man ir reikia pasitikrinti. Ji perklausė ar darbas susijęs su informacija, ar su žmonėmis – patikslinau, kad su abiem.

„Generatoriaus“ tipą nulemia apibrėžtas Sacral centras (maždaug atitinkantis dubens čakrą), su kuriuo (o ne protu) ir reikia pasitikrinti kiekvieną sprendimą. Ir tas atsakymas turi būti ne verbalizuotas TAIP/NE, o pirmapradė garsų ahm ir m…m (vis dar nesu tikra, kaip tiksliau jų fonetiką užrašyti) vibracija. Ir būtent tai yra tikrasis atsakymas. Ši įžvalga, išskyrus tą garsinę išraišką, man nebuvo naujiena – turiu savą būdą pasitikrinti, tik gal ne iki galo juo pasitikiu – gaunasi, kad ir jį patį reikia patikrintiJ Juokinga, kad kartais, kai man kažkas pasiūlydavo pagalvoti, atsakydavau, kad „aš pagalvočiau, bet neturiu su kuo“. Realiai su malonumu saviironiškai prisitaikydavau seksistinį stereotipą, tačiau „Generatoriaus“ schemoje iš tiesų tuščias „Galvos“ ir „Ajna“ centrai, vadinasi,  tais aspektais esame visiškai sąlygojami išorės, o ne vidinio žinojimo.

Dar buvo įžvalgų apie emocines bangas (nors man labiau šokinėja energijos lygis, o ne emocijos – nebent grynai dėl ciklo, kas, galvoju, būdinga daugumai moterų), apie neskubėjimą reaguoti, „degančių“ užduočių atsisakymą, kalbėjimą kaip būdą nelikti nepastebėtai, polinkį efektyviau veikti nestandartinėse situacijose ir keletą kitų dalykų, kurie man nebuvo naujiena  – visi „dirbu su tuo“ statuse. Gal kažkiek keista, nes schema turi dvi ašis „asmenybės“, kurioje atsispindi dalykai, kuriuos suvokiame sąmoningai ir „dizaino“, kuriame yra dažniausiai neįsisąmoninti aspektai.

Esminis dalykas, kurį vienintelį prisiminiau iš savo pirmo susidūrimo su „Human Design“ ir kuris buvo stipriai užakcentuotas šįkart – kad generatoriai turi laukti užklausos ir tik tada reaguoti. Ir aš iš tiesų darbine prasme jos laukiau daugiau nei dvejus metus, ir dėl to man tai buvo panašiau į metų metais galintį trukti kvietimo Projektoriui laukimą. Visiems, kurie sakydavo – „užteks galvoti, daryk“ atsakydavau, kad jaučiu, kad nevažiuos, kad neturiu „leidimo“.

Kiekviena įžvalga buvo palydima pavyzdžiais (dažnai ir ne vienu) iš konsultantės ar kitų klientų gyvenimų, kas man buvo absoliučiai nebūtina, o ilgainiui ima erzinti – mano „kūrybinės atostogos“ buvo intensyvios savistabos ir savianalizės laikas, su daug skaitinių ir bendravimo vidinio pasaulio temomis, taigi turiu apsčiai asmeninių pavyzdžių ir greitai pagaunu apie ką kalba. Taigi mano nekantrumas jau turėjo matytis išoriškai.

Taip laikas ir prabėgo. Akcentai teisingi – pasitvirtinau tai, ką žinojau, tačiau nepatyriau jokio ypatingesnio atradimo jausmo. Vis dėlto išvadų daryti neskubėjau – dažnai patyrimo refleksiją parašau praėjus 1-3 d.,  tačiau šįkart niekas, apart 5-6 pasižymėtų minčių, nebeiškilo. Nesupratau, kodėl taip gavosi. Kompo ekrane mačiau gana keblią schemą su 9 centrais, daugybe kanalų ir vartų, tačiau konsultantė kažkodėl detaliai jų nenagrinėjo.

Aš jos neprašiau, nes bandau suturėti savo kritinį mąstymą ir prie žmonių nesikabinėti – pasitenkinti tuo, ką jie duoda. Sesijos metu lyg ir jaučiausi tam neįgali – dabar galvoju, kad galbūt tam turėjo įtakos dominuojanti konsultantės, kuri pasisakė esanti Manifestore, energija. Bet tas m…m jausmas manęs nepaliko. Įdomiausia, kad ji neįdavė ir nepasisiūlė persiųsti mano asmeninio profilio informacijos, tik pasakė, kad jei kils klausimų, galiu su ja susisiekti.

Pradėjau ieškoti informacijos internete. Kažkaip galvoju, kad profilis, jei yra tikslus, turėjo parodyti mano polinkį nerti į gylį ir kreipti dėmesį į niuansus. Gal pati konsultantė ne itin įsigilino? Beje, vienam iš video, buvo pasakyta, kad generatoriai yra tipas, kuris mažiausiai save pažįsta – galbūt tai paskatino mane pamaitinti gan standartine ir paviršutine informacija?

Žodžiu, sesijos rezultatą įvertinau kaip labai vidutinį, ir, jei būčiau jos metu gauta informacija apsiribojusi, „Human Design“ būčiau nurašiusi kaip niekuo iš kitų neišsiskiriantį, redukuotą ir schematišką savęs pažinimo metodą.

Tačiau, iš interneto vėl „išsitraukiau“ savo profilį ir pradėjau studijuoti detaliai, ieškoti informacijos apie interpretavimo būdą ir konkrečias reikšmes. Beje, man stovėjo klausimas, kiek svarbu tikslus gimimo laikas – dauguma žmonių jo tiksliai nežino, o mano atveju mama prisiminė kiek kitą laiką, nei aš pamenu mačiusi ant gimimo“apyrankės“ ar gimimo liudijime. Pabandžiau abu variantus – schemose radau tris skirtumus –turbūt jie ne esminiai, bet vis dėlto yra.

Perskaičiau visą įvadinę informaciją apie šį metodą, pasidomėjau jo kūrėju. Ir faktas, kad jo atsiradimo istorija nesusidūrusiems su jokiais apsireiškimo liudijimais, sukeltų skepsį. Kaip ir visi tokio pobūžio fenomenai, „Human Design“ sulaukia kritikos dėl „New Age“ judėjimui būdingų manipuliacijų, tačiau man dažniausiai nėra labai svarbu, ką šneka kiti – aš noriu išbandyti ant savęs ir įvertinti, kaip man rezonuoja su tuo, ką žinau apie save iš praktikos.

Be to, aš taikau gan paprastą praktikų ar sistemų atmetimo kriterijų – jei informaciją apie praktinį metodo taikymą stengiamasi įslaptinti ir prieiga prie dažnai itin paprastos metodikos kainuoja tiek, kad ji tampa prieinama tik aukšto socialinio sluoksnio atstovams (kaip Transcendentinės meditacijos ir Tetha Healing), traktuoju, kad tai yra skirta labiau pasipinigauti, nei šviesti žmonėms.

Tuo tarpu apie „Human Design“ yra daugybė informacijos: ir apie 9 centrus, ir apie 12 tipų, iš kurių 1 (Tyrėjas) aiškiai nurodo, kad manęs nepatenkins standartinė ir paviršutinė info (ten pat yra info ir apie kitus tipus), ir apie inkarnacijos kryžių, apie kurį konsultantė neužsiminė. O man tai buvo labai esminė informacija, sukėlusi ahm atsaką, nes dabar supratau, kodėl man taip svarbu, kad vienodai gerai veiktų ir kairys, ir dešinys pusrutuliai, kodėl, siekdama balanso, su vienais žmonėm atstovauju racionalųjį, su kitais irracionalųjį/intuityvų pradą, kodėl aš  galiu būti ir introvertė, ir ekstravertė; ir sociali, ir asociali; ir t.t. Finding and displaying the balance is the key gift that you can bring to this world yra šios mano inkarnacijos prasmė.

Ir man svarbu matyti darbą savo misijos kontekste – prasmės nematymas tiesiog suėda. Dėl to aš nenoriu dirbti tik su žmonėmis, ar tik su informacija. Dar praėjusį mėnesį kažkaip man dašilo, kad aš nei „taip“, nei „ne“, aš –  „ir…ir“ žmogus.

Taigi pamačiau, kad „Human Design“ yra sudėtinga interpretuoti sistema, nes reikia įvertinti persidengiančią tipo, kanalų, vartų ir kt. informaciją, todėl suprantu, kodėl konsultacija kainuoja, ir būčiau mielai sumokėjusi profesionalui, kuris detaliai išanalizuotų konkrečiai mano schemą, o ne tai, ką lengvai galiu surasti internete. Dar geriau ir pigiau – nusipirkti bent vieną iš knygų ir analizuoti pačiam, juolab, kad už tą sumą išeitų bent kelios.

Išties, atsisiejus nuo asmeninio profilio, mane suintrigavo apibendrinanti įžvalga, kad „Human Design“ pirmiausia metanti iššūkį šiandieniniame pasaulyje dominuojančiai orientacijai į įsivaizduojamą siekiamybę (angl. „results-led mindset“), o ne realius į poreikius ir virtusia paradoksaliu manifestu „man nereikia leidimo kažką daryti“.

„Human Design“ patvirtinta mano intuiciją ir aiškiai sako – inicijavimas yra visiškai atvirkščias generatorių, kurių žmonijoje yra absoliuti dauguma, prigimtinei strategijai. Tai paaiškina, kodėl tapo įprasta struglinti ir madinga failinti (politkorektiškai tai vadinasi „mokytis iš klaidų“); kodėl dažnas kaip minimum jaučiame kažkokį neapibrėžiamą pasipriešinimą, tarsi dalykai nevažiuotų. „Human design“ sako, kad sklandus veikimas generatoriams įmanomas tik tada, kai jie veikia iš atsako gautai užklausai. Inicijavimą reiktų palikti tam, kam jis ir priklauso – Manifestoriams. Net jei nesinori subordinuotis dvikojams padarams, verta tiesiog prisiminti, kad per juos veikia Visata. O jinai yra amžina ir savireguliuojanti sistema, todėl „gėris“ ir „blogis“ (kartu su visais mirčių atvejais) yra labai sąlygiški dalykai.

Apskritai rašant apie bet kokius metodus ir praktikas, man norisi pridėti DISCLAIMERĮ: Visame tame yra tiek prasmės, kiek bet kuriame žaidime. Galimai gyvenimas su visomis jo materialiomis ir nematerialiomis formomis yra iliuzija. Jos herojus, vietas, laiką ir metodus kuria protas, kurį, suvokus kaip psichologinį sąlygotumą, visa tai išnyksta.