Šaltibarščiai su varške

Nu, man tai juokinga skaityti, kuomet žmonės rašo, kad va dabar tai aš jau jums pateiksiu tikrų lietuviškų šaltibarščių receptą. Ir kuris variantas yra tas tikrasis? Su kefyru? Galima skiesti vandeniu ar pienu? Ar naudoti duonos girą? Ar jautienos sultinį? Su rūkyta žuvim? Su mėsos gabaliukais? Su kepta silke? Su vėžių kakliukais? Pirma ištrinti druską su krapais ir svogūnų laiškais ir tik tada imtis visų likusių veiksmų? Ar tiesiog juos įmaišyti? Burokėlius naudoti raugintus, marinuotus (sako, geriausi obuolių sultyse) ar virtus? Juos tarkuoti ar pjaustyti šiaudeliais? Agurkų dėti?

N. Marcinkevičienė savo knygoj “Metai už stalo” pateikia šešis šaltibarščių variantus, “Didžioji virėja” – penkis, gerai panaršius internetuose dar rastume visokių variantų. Ir jie visi yra skirtingi, kai kurie net ir keistoki. Ir visada atrodo teisingiausias tas variantas, prie kurio esi pripratęs, nes taip tiesiog gamina tavo šeimoj. Ką realiai ir parodė šaltibarščių testas – su Strelka vienbalsiai nusprendėm, kad geriausi jie vis tik yra namie.

O aš kadangi jų šiaip jau negaminu, tai ir neturiu savo varianto, bet skolinuos šaltibarščius su varške iš Marcinkevičienės “Metai už stalo”. Su pakeitimais, aišku. Kiekius galit drąsiai adaptuotis. Pilkit daugiau pieno, jei mėgstat skysčiau, dėkit daugiau/mažiau burokėlių. Agurkai čia irgi visai nepamaišytų.

Šaltibarščiai su varške

200 g varškės
0,5 l pieno arba vandens
200 g grietinės
4 v.š. burokėlių obuolių sultyse
svogūnų laiškų
krapų
cukraus, druskos

Varškę, pieną ir grietinę suplakite blenderiu. Sudėkite burokėlius, smulkiai supjaustytus krapus ir svogūnų laiškus. Pagal skonį įberkite druskos ir cukraus. Viską gerai išmaišykite. Su kuo tiekti aiškinti nereikia.