Kūčių patiekalai tarpukario “Moters” žurnale

Amerikos lietuvių žurnalas “Moterų dirva” 1938 metais apie Kūčias rašė – “didelių naujienų čia ieškoti nereikia, nes tada kūčios nebūtų taip mielos”. Ir man kažkaip atrodo, kad tų didelių naujienų Kūčioms iki šiol kaip nei turim, nei ieškom, o gal čia tik mano socialinis burbulas yra toks tradicinis. Tiesa, teko girdėti, jog kažkas Kūčioms ketino pirkti sušius.

Ir iš principo mes tas tradicijas gan gerai išlaikėm. Bevartydama tarpukario “Moters” žurnalą tikėjausi rasti kažką įdomaus, tačiau daugelis receptų visiškai mums įprasti ir šiais laikais – barščiai su ausytėmis, meduoliai, šližikai (kūčiukai), medaus pyragai, kisielius, bet kažkodėl mane nustebino dažnai besikartojantis silkės su pomidorų padažu receptas. Pasitaikė vienas kitas įdomesnis. Antai ir citrinų kisielius, ar skrylių sriuba su obuoliais, ar saldi džiovintų mėlynių sriuba. O labiausiai tai patiko kalba. Tai receptus tokius ir palikau, kaip jie ir buvo parašyti. Tik keliose vietose parašiau paaiškinimus, nes juk ne visi dabar žinom, kas yra, pvz., liukras. Nors kas yra garnitūras, taip ir neradau. Jei kas žinot, parašykit komentaruose.

1927 metais “Moteris” pateikia ir visą Kūčių meniu (kalba netaisyta):

1. Silkės paprastai sutaisytos, silkės keptos su pamidorais.
2. Užpiltos karpės, foršyruota lydeka, užpiltas sudakas, žuvis su mojonezu.
3. Raudoni švarūs barščiai su ausikėmis ir žuvies ritulėliais.
4. Keptos silkės su bulvėmis, silkių kotletai.
5. Kepta lydeka su krienais, lynos su grikių koše, karosai su grietinės sunka.
6. Šližikai.
7. Ryžių košė su radzinkom.
8. Įvairūs kisieliai.
9. Kompatai, vaisiai, saldainiai, riešutai, meduoliai ir t. t.

Pradedam, aišku, nuo silkės.
Kapotos silkės. Sukapoti, kokias 5 silkes, gerai išmirkytas nemažiau dvi dienas, išėmus iš vandens dar gera yra pamirkyti piene 2 val., tuomet būna baltesnės. įdėti sviesto kokį šaukštą, sumaltų baltųjų pipirų, vieną svogūną sutarkuotą ant tarkos. Sudėjus viską gerai ištrinti ir padėti šaltoj vietoj. Kuomet masė sutiršlės, suformuoti gražiai silkę, pridėti galvą ir uodegą paskui papuošti galima įvairiai: salotom, petruškom, kiaušiniais, grybais ir t.t.

Silkių paštetėliai. Kokias 5 silkes gerai išmarkyti, nulupti, smulkiai sukapoti, išėmus kaulus. Paskui gerai išmarkyti džiovintus grybus, išvirinti ir smulkiai sukapoti arba mašinėle sumalti ir sudėti į silkes, taipgi įdėti svogūną sutarkuotą, truputį pipirų, druskos iki skonio, viską sumaišius patušinti svieste kelias minutes. Paskui mes dedame į tam tikras blekines mažutes formeles, jei tokių neturime, galima panašias pasigaminti iš trapios tešlos. Sudėjus kimšalą į tas formeles, ant viršaus pačiame vidury surangome silkės pienę, užpilame padažu „bišmieliuni”* ir kepame 15 min.
*bišmielinis padažas – bešamelio padažas.

Silkė garnitūre. 9 silkės, 500 gr. bulvių, 500 gr. cviklinių burokėlių, 400 gr. morkų, 400 gr. raugintų kopūstų, 300 gr. šabalbonų*, 300 gr. žirnių, 1,5 stiklinės cukraus, 2 stiklinės praskiesto acto (3%), 3 svogūnai, 6 marinuoti grybai. Silkes gerai išmirkyti, nulupti, išimti kaulus, supiaustyti ir iš jų padaryti ant pailgo pusbliūdžio vieną ilgą silkę. Kiekvieną daržovių rūšį virti atskirai. Šabalbonus ir žirniukus dėt į šaltą vandenį ir išvirtus jame atšaldyti. Mažas bulvikes dėt į pasūdytą, karštą vandenį. Morkas ir burokėlius smulkiai supiaustyt ir į šiltą vandenį sudėjus išvirti. Paskui išvirt actą su cukrum, pipirais, svogūnais ir laurų lapeliais ir juo užpilt kiekvieną daržovių rūšį. Paskui tomis daržovėmis apdėti aplinkui tą silkę. Dar silkę galima papuošti marinuotais grybais, raugintais agurkais ir žaliais petruškų ir salierų lapais.
*šabalbonai yra pupelės.

Kimšta ir spirginta silkė. Kiekis. 12 silkių, 200 gr. piklevotos neperrūgščios duonos, 300 gr. sviesto, 2 kiaušiniai, žiupsnelis pipirų, 3 galvas spirginto svogūno, jei yra krapų, žalių petruškų.
Darbas. Silkes gerai išmirkyti. Rūgštyje sutrupinus duoną, paspirginti ant sviesto, kad pasidarytų riebi, sudėti smulkiai supiaustytą svogūną, pipirų ir kiaušinių. Viską gerai išmaišyti. Silkėms nupiauti galvas ir uodegas (norint galima ir palikti), ir išimti kaulus, į vidų pridėti kimšalo, surišti, apvynioti siūlu, apvelti miltais ir spirginti ant karšto sviesto, arba geros alyvos.

Kaip jau žinom tikėtina, jog skryliai (nors man įprastesnis yra lazankų pavadinimas) yra kilę iš lazanijos, kurią Bona atsivežė į Lietuvą prieš 500 metų. Ir lazankos man nė per kur nesisieja su šventėmis, bet žinau, kad kituose Lietuvos regionuose yra kitaip. Tai man šitos lazankų variacijos buvo atradimas.

1932 metų “Moteris” siūlo pasigaminti obuolių sriubą su skryliais (lazankomis). 10 obuolių, 3 stiklinės vandens, citriną, stiklinė cukraus, 2 buteliai vyno, šaukštas aviečių ar serbentų sunkos, cinamono. Obuolius nulupti, supiaustyti, pridėti negrūsto cinamono, citrinos žievutę, užpilti 3 stiklines vandens ir virti iki bus minkšti. Paskui viską pertrinti per sietą ir ataušinti. Kai atšąla supilti 2 buteliu raudono vyno, šaukštą serbentų ar aviečių sunkos, citrinos sunkos ir cukraus iki skonio ir viską gerai išmaišyti. Skryliai (Lazankos). Iš miltų ir vandens užminkyti tešlą. Plonai ją iškočioti ir supiaustyti įstrižais gabaliukais. Virti pasūdytame vandeny. Išvirusias praaušint ir sudėjus į sriubą duot stalan.

Skryliai su vaisiais. Iš miltų ir vandens padaro tešlą, iškočioja, piausto pailgais keturkampiais ir verda pasūdytame vandenyje. Vaisius išverda stipriai pasaldytame vandenyje, į kurį dar įdėta prieskonių: gvazdikėlių, cinamonų. Vaisius atšaldo ir užpila jais išvirusius skrylius. Valgo šaltus.

Beje 1938 m. Amerikos lietuvių žurnale “Moterų dirva” radau ir kai kurių itin mėgiamą aguonų pyragą. Na, tą, kuris šiandien jau yra užpilamas nesuvokiamu kiekiu kondensuoto pieno. Tuomet pyragas buvo pertepamas obuolių ar kitų vaisių koše. Viršus puošiamas liukrumi, t.y. tepamas glajus. Arba galima tepti ir tą pačią obuolių košę. Renata iš “Sezoninės virtuvės” savo naujoj knygoj siūlo dar vieną variantą šito pyrago. Ji siūlo sulieti jį ne kondensuotu pienu, o aguonpieniu. Man tai pasirodė įdomi mintis, bet kadangi aš to pyrago išskirtinai nemėgstu, tai mintį pakišau Strelkai. Gal pasirašys ant tos idėjos.

Toliau einam prie meduolių. Kvapai ar kvepalais yra vadinamas prieskonių mišinys iš cinamono, pipirų, anyžiaus, muškato ir kardamono. O jei paprasčiau, tai šiandien mes turim prieskonių mišinius meduoliams.

Smulkūs meduoliai. 1 stiklinė vandens, stiklinė cukraus, stiklinė medaus, 2 kiaušiniai, 1,2 kgr. miltų, šaukštas sodos, šaukštas įvairių kvepalų (cinamonai, pipirai, badijonai*, muškatai, kordemonai).
Medų pavirinti, cukrų ištrinti su kiaušiniais, visus kvapalus sugrūsti smulkiai, sudėti persijotus miltus ir užminkyti kietą tešlą. Plonai iškočioti ir su formelėmis išpiaustyt įvairius pyragiukus. Paruošt blėtas ir sudėjus meduoliukus pakepti.
*badijonas yra žvaigždanyžius.

Meduoliai riešutėliai. 1,5 stiklinės miltų, 1,5 stik. cukraus, 0,5 stik. medaus, 3 kiaušiniai, šaukštelis įvairių kvapalų. Miltus, medų, cukrų, kiaušinius ir kvapus smulkiai sugrūstus sudėti ir užminkyti tamprią tešla. Daryti mažus apvalius riešutėlius ir kepti. Iškepus galima dugnus pacukruoti baltu ar spalvotu liukru.

Meduolis. 3 kiaušiniai, 1 stiklinė medaus, 1 stiklinė cukraus, 1 stiklinė grietinės, 1/2 kg. miltų, šaukštelis cinamonų 1/2 šaukštelio gvazdikėlių, apelsinų ir citrinų žievutės, šaukštelis sodos. Užvirinti medų. Ištrinti kiaušinių trynius su cukrum, sudėti atvėsusį medų, supilti grietinę, prieskonius ir po truputį suberti miltus, ir sodą. Pagaliau sudėti išplaktų baltymų putelę. Atsargiai sumaišyti, pilti į popierių išklotą ir išteptą formą ir kepti.

Be tradicinio spanguolių kisieliaus yra pateikiami migdolinis bei citrininis kisieliai. Panašu, kad pieno produktai Kūčioms nebuvo didelė parkė.
Migdolinis kisielius. Vienam litrui pieno arba grietinėlės saldžios 10 gr. karčių migdolų nuplikyti ir smulkiai sukapojus sudėti į užvirintą pieną arba smetonėlę ir padėti nuošaliai, kad pritrauktų kvapo. Paskui perkošus įdėti cukraus ligi skonio ir užvirinus dėti bulvinius miltus, išleistus šaltam piene, dedasi 2-3 šaukštai bulvin. miltų, supilti maišant ir užvirinti, paskui supilti į formą pavilgytą šaltu vandeniu ir išbarstytą cukrum. Sustingus išversti ant pusbliudžio ir duoti su grietinėle atskirai.

Citrininis kisielius. l citrina; 2 stiklinės vandens; 100—125 gr. cukraus; apelsino žievutė; truputį geltonų dažų ir krakmolo. Citriną išspaudžiame, perkošiame ir sudedame į verdantį vandenį kartu su prieskoniais. Kai pavirs perkošiame, vėl užkaičiame ir dedame krakmolą. Išvirus, pilame į formas kaip visada.

Šaltiniai:
epaveldas.lt
atvirukas – emuziejai.lt
Nuotraukos – vintage everyday