Ar teoriškai galite pagalvoti, kad vyrai sekso gali norėti mažiau/rečiau už moteris? Nei vienas tyrimas kol kas neįrodė, kad moterų libido būtų aktyvesnis nei vyrų, ir jų rezultatai nepriklausė nuo lytinės orientacijos, kultūros ar amžiaus (nors kai kas teigia ir priešingai). Net googlas pabrowsinus „male libido problems“ vs. „women libido problems“ išmeta x3 daugiau rezultatų apie moteris.
Tačiau kodėl praktikoje taip dažnai susiduriama su tvirtinimu, kad moterys nori daugiau, o vyrai mažiau? Knygos „Complexus Amoris“ autorius A.Kaluginas jau 2015 m. savo pranešime sakė, kad „seksologai pasaulyje jau visai rimtai, tyrimų srityje, kalba apie vyrų frigidiškumą“. Kažkur skaičiau, kad ir Lietuvos vyrai jau skundžiasi, kad juos trikdo tai, kad „jos visada nori“.
Australijos Sveikatos ir santykių studijoje pateikiamas tyrimas rodo, kad ketvirtadalis apklaustų vyrų patiria seksualinio intereso trūkumą. Didžiosios Britanijos psichologinės pagalbos centro „Relate“ duomenimis, kas trečia besikreipusi pora patiria sunkumų dėl vyrų seksualinės traukos ir erekcijos. Bestelerio „Sex-Starved Marriage“ (2004) autorė Michele Weiner Davis, 2008 išleidusi knygą „Sex-starved wife“, sako, kad jai plūsta laiškai, emailai ir skambučiai su skundais dėl vyrų potraukio trūkumo.
Aišku, situacija situacijai nelygi – vieni reikalai, kai tokios problemos kyla 15 ar daugiau metų trunkančioje santuokoje, kita – kai po kelių metų buvimo kartu.
Juolab, nesiimsiu vartyti fiziologinių potencijos problemų, kuo pagal kompetenciją užsiima urologas prof. Balys Dainys, išleidęs knygą „Urologo užrašai“. „Relate“ seksopatologė Nina Brayant taip pat teigia, kad susidūrus su lytinės gravitacijos problemom visų pirma vyrams reikia pasitikrinti fizinę sveikatą.
Įvairiausi patarimus žarstantys straipsniai primena apie skirtingą seksualinį temperamentą, ragina pasižiūrėti į savo išvaizdą (gal nebeatrodote taip patraukliai?), įvertinti santykius (gal nuolat jį kritikuojate?) ir atsižvelgti į kontekstą (gal jis nuolat pervargsta?) – visa tai logiška ir teisinga, bet jeigu atrodo, kad visai ne čia reikalas pakastas? Jei nesigilintume į individualius atvejus, dėmesio vertos trys tendencijos.
Tolerancija pornografijai
Pornografiją šiandien turbūt galima vadinti plataus vartojimo preke, kuri turi ir specifinį šalutinį poveikį. Viena vertus, mokslininkai teigia, kad jos veikimo mechanizmas per dopamino (atlygio hormono) receptorius labai panašus į narkotikų ar kitų priklausomybių, dėl kurio vystosi tolerancija (pasitenkinimui pasiekti reikia vis aštresnių vaizdų) ir pasireiškia abstinencija.
Taip pat yra (galimai spekuliatyvių) pamąstymų, kad čia savo darbą atlieka ir oksitocinas (prisirišimo hormonas), dėl to vyrai jaučiasi taip, tarsi su pornoherojėmis juos sietų realūs santykiai. Tokios pozicijos laikosi ir evoliucinės psichologijos ekspertai, teigiantys, kad mūsų instinktyvios programėlės neskiria realių ir technologijų įtarpintų vaizdų. Kita vertus, smegenų plastiškumo teorijos požiūriu, smegenyse įsitvirtina nauji žemėlapiai, ir susižadinimas bei pasitenkinimas vyksta būtent per šias jungtis. Dėl abiejų šitų dalykų realios moterys vyrams nebesukelia tokio geismo ir pasitenkinimo – beje, kai kurie problemų patiria tik antroje – pasitenkinimo – fazėje.
Knygos „Save keičiančios smegenys“ autorius Norman Doige interviu sako: Hardcorinė pornografija atgaivina tam tikrus neuroninius ryšius, kurie susiformavo kritiniu seksualumo vystymosi laikotarpiu, ir šiuos ankstyvus, pamirštus, o kartais ir užmaskuotus elementus apjungia į naują sistemą.
Anksčiau ar vėliau pornosurferis aptinka „žudikišką“ kombinaciją, kuri vienu metu paspaudžia visus jo seksualinius mygtukus. Masturbacija, kurios metu išsiskiria dopaminas, šią neuronininių jungčių sistemą sustiprina. Taip pasireiškia „neoseksualumas“ – perkonstruotas libido, kurio šaknys slypi palaidotose seksualinėse tendencijose.
Lytinių hormonų lygio kitimas
Amerikoje lytinio potraukio praradimas dažnai siejamas su testosterono sumažėjimu, susijusiu su amžiumi.
Nereikia pamiršti ir mitybos reikalų. Kadangi riebalinis audinys šiandien yra laikomas estrogenų sekrecijos organu, kuo didesnis antsvoris, tuo mažiau dominuoja vyriški hormonai. Prie to prisideda ir produktai su aukšta fitoestrogenų koncentracija.
Tačiau yra ir kita teorija, aiškinanti, kad hormonų pokyčius (testosterono mažėjimą pas vyrus, didėjimą pas moteris) skatina lyčių lygiavertiškumo principų nulemtas lyčių vaidmenų suvienodėjimas.
Tai, kad testosterono rodiklis moteriškus darbus dirbančio vyro organizme, pasirodo, gali sumažėti, įrodė Niufaundlando universitete (Kanada) atlikti tyrimai. Nustatyta, kad vyrų, daugiau nei tris valandas per dieną prižiūrėjusių vaikus, testosterono lygis smuko maždaug 30 proc.
Įrodymų galima rasti ir kitoje pusėje: vyriškomis laikytų užduočių vykdymas stimuliuoja testosterono gamybą. Jei testosterono lygį pakelia (nors ir laikinai) fiziniai pratimai, tai kodėl neturėtų pakelti vyriški darbai, kuriems reikia jėgos?
Tyrimas rodo, kad poros, kuriose vyras atlieka pakankamai tradiciškai vyriškais laikomų darbų, turi per 17% daugiau lytinių santykių, nei porose, kuriose vyras tokių darbų neatlieka.
Beje, prie reikalo prisideda ir toks faktorius, kaip atlyginimo dydis. Vašingtono universiteto profesorius Lamaras Pierce’as nustatė, kad mažiau už partneres uždirbantys vyrai dažniau vartoja potenciją skatinančius vaistus. Jo, teigimu skyrybų rizika yra mažiausia, kai vyras atlieka 40 proc. namų ruošos darbų, o žmona uždirba 40 proc. šeimos pajamų.
„Lyčių skirtumų naikinimas tam tikra prasme panašus į kastraciją. Mus traukia tai, kas nesi tu“, – sako tyrimui apie lygybę vadovavusi psichoterapeutė Julie Brines. Pasak jos, kuo mažesni skirtumai tarp lyčių, tuo mažesnis lytinis potraukis.
Skirtinga meilės ir aistros prigimtis
Nesidomintys neurofiziologija įsivaizduoja, kad potraukis ir meilė turi vaikščioti kartu. Na, jei potraukis meilės negarantuoja, tai meilė potraukį – tikrai. Ir tai yra mitas. Potraukis labiau susijęs su įsimylėjimo faze, nei su meile, nes gerai pažįstamas, kasdien matomas ir čiupinėjamas objektas negali kelti nuolatinio susižadinimo – veikdamas tokiu režimu, organizmas visiškai išsektų, ypač vyrų. Todėl išsivysto tolerancija, ir dirgikliai, kaip bebūtų gaila, netenka galios.
Dėl to ir skiriamos tos dvi meilės rūšys: eros ir agape. Berods, Robin Norwood mintis, kad už erosą mokame nesaugumu, už agape – nuobodžiu.
Leave a Reply