Šiemet sukanka 450 metų, kai buvo sudaryta Liublino unija (1569) – LDK ir Lenkijos karalystė susijungė į Abiejų Tautų Respubliką (ATR). Unija buvo paremta dviejų valstybių lygiasteisiškumu. Šia tema daugiau nesiplėsiu, bet visai galiu rekomenduot paklausyti interviu su Rimvydu Petrausku 15min studijoj. Man buvo įdomu.
“Liublino unija” yra vienas žinomiausių Jan Matejko darbų. Na, mes dar gerai žinom ir jo “Žalgirio mūšį”. Darbas truko 5 metus ir buvo užbaigtas 1869 m. Tiek laiko užėmė istorinės medžiagos rinkimas, paveikslo kompozijos paieškos, eskizavimai – ieškojo modelių, kostiumų, audinių, aksesuarų etc. Vien visokių piešinių yra išlikę daugiau nei 2000 vnt. Jo užsakymu buvo pasiūti istoriniai kostiumai, kuriais apsirengę pozavo jo pasirinkti modeliai.
XIX a suklesti romantizmas, tautinis atgimimas, o dailėje suklesti istorinis žanras, idėjų yra semiamasi iš praeities įvykių, mitų, kurie dar ir yra romantizuojami, žadinami patriotiniai jausmai. Jan Matejko buvo vienas pirmųjų dailininkų supratęs, kokią galią turi atvaizdas ir kaip jis gali paveikti žmones. “Mateika siekė kūriniais paveikti XIX a. žmogų taip, kad jis pajustų asmenišką ryšį su senove ir individualiai suvoktų, iš kur jis, kas jis ir ko privaląs siekti. Visi Mateikos istoriniai paveikslai sudaro aiškių didaktinių pasakojimų visumą, kurios pagrindinis tikslas – priminti žiūrovui valstybės žlugimo priežastis ir žadinti patriotinius jausmus jos atgimimui.(1)”
Paveiksle yra vaizduojamas Lenkijos ir Lietuvos atstovų priesaikos momentas. Bet tai visiškai nereiškia, jog scena su priesaikos dalyviais yra pavaizduota tikra. Toli gražu. Matejka yra sakęs, kad istorija nėra biblija. Ir dailininkas pasitelkęs menines priemones istoriją gali interpretuoti daug laisviau. Todėl paveiksle matome ir sutarties pasirašimo metu jau mirusius veikėjus, tuo momentu nedalyvavusius, bet prisidėjusius prie unijos sukūrimo dalyvius ar net įvykius iš ateities. Už šitus bajerius jį dažnai kritikuodavo. Bet nu o ką, jei toks autoriaus sumanymas?
Paveikslo centre juoda mantija apsisiautęs, iškėlęs kryžių stovi Žygimantas Augustas, Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos (tos pačios, kuri mums į Lietuvą atvežė Italiją) sūnus, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Kadangi neturėjo palikuonių, tai dar ir paskutinis Jogailaičių dinastijos atstovas. Ant jo juosmens yra nutapytas originalus 1540 m karališkas ceremonijų kardas. Po jo kojomis numesti popieriai – manoma, kad tai yra Lenkijos karalystės ir LDK unijų aktai. Iškeltas kryžius, anot kuratorės, gali reikšti gestą – dėl dievo meilės, gal jau pagaliau susitarkim. Dar radau, kad tas kryžius yra sąsaja su pirmąja unija, kuomet Jogaila kartu su visa valstybe priėmė krikščionybę. Šita versija gal logiškesnė.
Dešinėj pusėj tarp Žygimanto galvos ir žvakės matome galvą. Ten yra pavaizduotas toks lenkų humanistas, rašytojas, teisininkas Jan Herburt. Bet įdomu yra ne tai. Jį pavaizduoti Jan Matejko pasirinko save. Dailininkas taip darydavo dažnai ir ne viename jo paveiksle yra galima išvysti jo veidą. Kaip ir jo žmoną su vaikais.
Už Žygimanto ant sienos kabo Lenkijos erelis su auksine karūna. O dešinėj toks mažulytis apvalus yra mūsų Vytis.
Tas baltai apsirengęs diedas yra Gniezno arkivyskupas Jokūbas Uchanskis, kuris padeda Krokuvos kaštelionui Marcin Zborowski skaityti priesaikos žodžius. Sutarties pasirašymo metu pastarasis buvo ketveri metai kaip miręs. Bet buvo pavaizduotas kaip dviejų šalių administracinės ir teisinės sistemos suvienodinimo šalininkas. Pasirašant sutartį dalyvavo jo brolis.
Susuktas ritinys Zdorowskio rankose yra Liublino unijos aktas.
Knyga, kurią laiko Jokūbas Uchanskis yra evangelijos rankraštis su atversta vieta apie Kristaus prisikėlimą. Taip Matejko išreiškė naują dviejų valstybių pradžią.
Už knygos vos įžiūrimas yra pavaizduotas relikvijorius (daiktas, kuriame yra laikomos šventųjų relikvijos) su Šv. Stanislovo galva (neklauskit kodėl, nes man pačiai smalsu, o nežinau). Šv Stanislovas yra vienas iš pagrindinių Lenkijos globėjų.
Čia yra būrelis Unijos priešininkų. Kairėj klūpantis ryža barzda yra Mikalojus Radvila Rudasis (Barboros Radvilaitės brolis, jeigu kaip ir aš vis pasimetat tarp giminystės ryšių). Jo plikas kalavijas simbolizuoja atvirą pasipriešinimą sutarties pasirašymui. Ir jis buvo vienintelis iš LDK atstovų, kuris nepasirašė Liublino unijos akto, o pasirašymo ceremonijoje nedalyvavo.
Už jo, ar tai besimeldžiantis, ar tai už galvos susiėmęs raudonais rūbais yra Žemaitijos seniūnas Jonas Jeronimas Chodkevičius. Jo dėka mes gavome daug palankesnes sąlygas nei mums siūlė lenkai.
Moterų kampelis. Prie paties krašto matome herbą su gyvate. Tai yra Bona Sforca giminės herbas.
Ta daili stovinti moteris yra Žygimanto Augusto sesuo Ona Jogailaitė, vėliau ištekėjusi už Stepono Batoro. Ji šioje ceremonijoje nedalyvavo, bet Matejka taip parodo Jogailaičių giminės tęstinumą. Taip pat Ona Jogailaitė yra vaizduojama su insignijomis, kurių dar tuo metu ji nebuvo įgijusi.
Manoma, kad tarp šitų moterų Matejka yra nutapęs ir savo žmoną su dukra. Tik nėra iki galo aišku būtent kurios.
Juodai apsirengęs ir krėsle sėdintis yra VU steigėjas Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Žmogus jau buvo amžiuje, tai ceremonijoje irgi nedalyvavo.
Šalia vyskupo stovi Lenkijos protestantų teologas Jonas Laskis, bet šis irgi nedalyvavo, nes jau buvo miręs.
Kairiau raudonai apsirengęs sėdi aktyvus Lenkijos kontrreformacijos veikėjas kardinolas Stanislovas Hozijus.
Tie husarų sparnai simbolizuoja būsimas karines pergales.
Tai va, tokie dalykai dedasi šiame paveiksle. Tikiuos, kad buvo naudinga ir nuėję į Valdovų rūmus dabar jau visai kitaip žiūrėsit į šitą darbą, kuris dar yra ir įspūdingo dydžio – 3×5 metrai.
Šaltiniai:
1. Žvilgsnis į Vilniuje eksponuojamą Jan Matejko paveikslą “Liublino unija”.
2. Liublino unija
3. Visi paveikslo veikėjai
4. Liublino portretai istoriniame unijos interjere
Rastaman Ganjaman
🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵🥵