Visada sakiau, kad minimalizmas (plačiają prasme) ne man, nebent senatvėj. Mano įsitikinimu, jis suniveliuoja, todėl tinka tik shiny žmonėms. Šiandien galvoju, kad ir brandiems – tačiau ne amžiaus prasme, o tokiems, kuriems išorinis identitetas n(eb)ėra pirmoje vietoje.
Kai tik supratau, kodėl identitetas man pačiai svarbus, ta svarba iš karto ir nukrito. O ir šiaip profesiniais sumetimais man labiausiai praverstų gebėjimas ištirpti, supanašėti, susilieti.
Galima būtų įsivaizduoti, kad tam pakanka elgesio, bet turėjau progos paeksperimentuoti, kaip automatiškai žmonės reaguoja į išorinį įvaizdį. Taigi susimąsčiau, kad prieš moteris nereiktų atrodyti konkurencingai, o prieš vyrus – viliokliškai. Tiesiog nusinulinti – iki balto lapo įspūdžio.
Vilkėti paprastus baltus marškinius, juodas kelnes ar pilką vilnonį sijoną. Tiesiog gryna esmė ir kokybė. Apie tai, mano galva, ir yra „OVO Things“. Kuriamas trijų moterų – dizainerės Vidos Simanavičiūtės, Justės Marcelionienės ir Guodos Giedraitės. Tų OVO daiktų kol kas nedaug, tačiau jie ištobulinti iki state-of-art. Apie tai 6 klausimai kūrėjoms.
Kokia istorija slypi už OVO THNGS brando?
Asmeninė pažintis, noras daryti pačioms nuo idėjos iki įgyvendinimo, Vidos patirtis ir autoritetas.
Pradėjome nuo asmeninės patirties, kuri bent vienu klausimu pilnai sutapo – didelis kiekis daiktų vargina, juo labiau, jei jie tokie “ne visai tie”. Norėjosi išgrynintų daiktų, iš pirmo žvilgsnio neįmantrių, bet labai gerų. Jie turėjo būti universalūs ir ilgai tveriantys. Mūsų paskatos nebuvo ekologinės, mažesnį vartojimą skatinančios, bet su šiuo principu dera, ir tai mums irgi patinka.
Apie tai ir mūsų pavadinimas: lotyniškai ab ovo reiškia nuo pradžios, nuo kiaušinio. Pavadinimas tiko pagal prasmę, nes norėjome grįžti prie daiktų esmės. Kiaušinis mums gražus ir estetiškai, savo forma – tobulas ir kartu kreivas, baltas ir kartu begalės atspalvių. Didelis simbolis, mažas daiktas.
Jūsų daiktai – tai minimalizmas ar klasika?
Minimalizmo termino sau netgi netaikome, nes tai tam tikra koncepcija, pareiškimas mados kontekste. Beje, minimalizmas gali būti netgi labai ryškus, nė kiek nepadedantis susilieti su aplinka, priešingai. Mums minimalizmas svarbus tiek, kiek jis reiškia siekį išvengti nereikalingų detalių, bet „OVO Things“ daiktai nėra išgryninta forma vardan jos pačios – tai yra išgryninta funkcija ir esmė, todėl mums artimesnis terminas „klasika“.
Kaip žmonės sugalvojo marškinius? Kodėl maža juoda suknelė niekada neišeina iš mados? Šiandien yra begalė aprangos variacijų, bet yra tam tikri esminiai elementai, aplink kuriuos tos variacijos sukasi.
Klasika nėra vieno kokio nors konkretaus laikotarpio drabužis; tai drabužis, kuris turi savo pasakojimą ar net, galima pavadinti, legendą. Pavyzdžiui, rokerio striukė, militaristinis paltas (trench coat), trumpa striukė (bomber jacket), safario apranga. Tas istorijas plėtoja pati mados industrija, įtakingi dizaineriai ir net su mada nesusiję garsūs žmonės, kurie paverčia drabužius kažkuo daugiau. Pavyzdžiui, Yves Saint Laurent ir jo pasiūlytas moteriškas smokingas arba Hemingway ir jo dideli megztiniai aukštu kaklu.
Tokie istoriją turintys drabužiai tampa klasika. Tai reiškia, kad jis bus visada madingas, nes kažkas tam drabužiui kažkada suteikė prasmę, tarsi pagrindė jį. Mes ieškome tų tarsi amžinai madingų, „pagrįstų“ drabužių ir gaminame juos iš ypač gerų audinių, kad formos ilgaamžiškumą atlaikytų ir medžiaga.
Kokia jūsų daiktų kilmė? Apie ką šiandien yra kokybė?
Medžiagos, audiniai „OVO Things“ yra labai svarbu. Naudojame tik natūralias ir grynas medžiagas (100 proc. kašmyras, medvilnė, linas, vaškas). Įsigyjame jas iš patikimų, gerą vardą turinčių gamintojų – tai garantas, kad medžiaga bus tikrai kokybiška. Pavyzdžiui, marškinius siuvame iš audinių, kurie yra skirti būtent marškiniams, dvigubo pluošto (two-ply cotton). Kašmyrą perkame iš britų kompanijos „Z. Hinchliffe & Sons“, kurie aukščiausios kokybės Mongolijos kašmyrą įsigyja aukcionuose, kuriuose gali dalyvauti tik registruoti, patikimi pirkėjai.
Daikto kokybę lemia ir gamybos procesas. Pavyzdžiui, marškinius siuvame specializuotame fabrike, o šalikus mezga toje srityje besispecializuojanti įmonė. Žvakės gaminamos rankomis, čia nereikia fabrikinio tikslumo, priešingai, nevisai vienodas žvakių ilgis, kaip ir vaško kintanti spalva, suteikia joms tą išskirtinumą, dėl ko jas vertiname.
Kaip vyksta kūrimo procesas? Kuo jis ypatingas?
Mūsų prekės ženklo koncepcija leidžia mums neskubėti – mums nereikia kurti kelių kolekcijų per metus ir dar tarpinių kolekcijų. Mes galim ilgai galvoti apie tą patį ir, pavyzdžiui, gaminant naują partiją, patobulinti produktą.
Drabužius kuria Vida – eskizuoja, konstruoja, prižiūri konkretų detalių įgyvendinimą, kai kuriems pati daro apdailą. Ką konkrečiai gaminti, tariamės visos trys. Visos turim savo kompetencijos sritis, bet dėl visų daiktų visos tariamės praktiškai visais klausimais – nuo gamybos iki komunikacijos ir vadybos. Nežinau, kaip dirba kiti – gal čia ir yra ypatingumas?:)
Kaip įsivaizduojate OVO daiktų pirkėją? Kas šiandien renkasi tokius daiktus, kurių vertė ne kiekvienam akivaizdi?
Renkasi tie, kurie mato tą vertę. Žino kokybiško audinio vertę arba jiems priimtina mūsų klasikos interpretacija. Tie, kurie žino Vidos darbus iš seniau. Kuriems patinka, kaip mes kuriame savo prekės ženklo istoriją. Tai neatsitiktiniai pirkėjai – mūsų daiktų nenusipirksi spontaniškai. Sutinkam tokių, kurie planuoja įsigyti mūsų daiktą kažkada vėliau. Ir jie tai galės padaryti, nes per tą laiką balti marškiniai ar pilkas kašmyro šalikas neišeis iš mados.
Mąstau – ar negali būti taip, kad po metų Vilniaus gatvėse viena moteris su baltais jūsų marškiniais, pilku sijonu ir šaliu sutiks kitą tokią pačią moterį?:)
Ir ką, negi jos atrodys vienodai? Gali būti nesmagu vakarėlyje vilkėti vienodomis suknelėmis, kurios yra labai išsiskiriančios, taigi pagal idėją turėtų būti unikalios, t. y. vienintelės. Bet tas negalioja baltiems marškiniams.
Be to, mes savo daiktus kuriame kaip gerą pagrindą garderobui, kurį kiekviena moteris užpildo pagal savo norus ir stilių. Tuos pačius baltus marškinius galima dėvėti su beprotišku sijonu ar kelnėm ar be jų:) Galima rasti krūvą marškinių dėvėjimo variantų, bet svarbiausia tai, kad jie padeda išlaikyti balansą, nes beprotiškas sijonas su beprotiška palaidine – jau iššūkis stiliui, kurį suvaldyti gali ne kiekvienas. Pilkas šalikas tuo ir geras, kad nereikia sukt galvos prieš išeinant, ar jis tinka prie leopardo raštų palto, jei tokį nori šiandien dėvėti. Lygiai taip pat kaip ir prie juodo ar pilko palto, jei tau nereikia tų raštų, kad jaustumeis gerai.
Na, suprantu, kad sprendimas, kaip dėvėti ir derinti jūsų daiktus – ar su kitais santūriais ar į akį krintančiais – yra asmeninio stiliaus reikalas. Bet, kaip taikliai yra pasakiusi Vida, „…kai vienu metu derinamos įdomios kelnės, originalus megztukas ir išskirtinė rankinė, per visa tai jau nebematyti žmogaus“. Pasirodo, ir taip galima pasislėpti:) Ačiū už pokalbį.
Foto: OVO Things
Leave a Reply