Jei apie valgymą pagalvoju kaip apie intymų veiksmą, kurio metu dėmesys yra nukreiptas ne į bendravimą, o santykį su tuo, kas yra lėkštėje, suprantu, kad man vis dėlto patinka lėtas valgymas, mažos porcijos ir estetiškas pateikimas. Taigi šiame kontekste buvo labai įdomu susipažinti su „Platemetrics“ valgymo filosofija ir jų originalaus dizaino kūriniais, kurie skirti sąmoningam valgytojui.

Apie visa tai kalbamės su šiemet Vilniaus dailės akademijos dizaino magistrą baigusia Viktorija Stundyte, „Jaunojo dizainerio prizo 2021” konkurse pelniusia pirmąją vietą dizaino tyrimų kategorijoje.

Kodėl Tavo pačios dėmesys susikoncentravo būtent į maistą ir valgymo procesą?

Gastronomija, maisto kultūros istorija ir visuomenės valgymo įpročiais domiuosi jau trejus metus. Tam ypatingos reikšmės suteikė sugrįžimas iš mainų studijų pietinėje Prancūzijos pakrantėje, kuomet studijuodama ir gyvendama prancūzų šeimoje įsidarbinau jūros gėrybių restorane „L’Oursinado”. Ši praktika leido pažinti valgymo ritualo svarbą žmogaus gyvenime. Tuo metu išryškėjo ir kūrybinės krypties specifika – maisto, žmogaus ir indo sąlytis. Kūrybinėje veikloje stalo atributas tapo ašimi, jungiančia maistą ir valgytoją bei kuriančia poveikį valgymo potyriui ir elgesiui – per stalo atributą koordinuojamas valgymo elgesys, siekiant tvirtinti valgymo dėmesingumą, kreipti dėmesį į maisto pasirinkimus bei kiekį.

Projektu  „Valgymo potyriai: stalo atributų dizainas” atsižvelgiama į naujos realybės kontekstą, kuomet miesto žmogaus gyvenimas tapo įspraustas tarp namų sienų ir atsietas nuo gamtos. Šių indų dizainu siekiama gerinti valgymo patirtis namuose, stimuliuojant pojūčius per indą, žadinant juos aliuzijomis į natūraliosios gamtos atributus bei gamtos ir žmogaus sąlyčio atvejus. Dizaino objektų seriją sudaro septyni skirtingi stalo atributai: indas vandeniui, uogoms, daržovėms, kiaušiniams, jūros gėrybėms, mėsai ir desertui.

Kokio potyrio siekei kurdama indus vandeniui?

Indų konceptas perteikia natūralius žmogaus judesius vandens pasėmimo plaštakomis metu prie natūralaus vandens šaltinio. Šį indų rinkinį sudaro dubuo vandeniui, kurio dugno reljefas perteikia vandens virpėjimą bei asmeniniai puodeliai, atkuriantys žmogaus suglaustų delnų formą ir sukuriantys gėrimo iš plaštakų pojūtį.

Kalbama, kad daržovių kiekis kai kurių žmonių racionuose vis dar yra per mažas – kaip dizainas gali paskatinti jas vartoti?

Gyvenimas mieste rečiau suteikia galimybę skanauti daržoves tiesiai iš lysvės – jos čia pačios gardžiausios, todėl šios patirties atgaivinimui indu reflektuojama pasėlių dirva. Reljefas leidžia serviruoti daržoves pagal jų formą, taip sukuriant daržovės ištraukimo iš žemės potyrį.

Kartą Estijoje, viešėdama kaimo turizmo sodyboje, paprašiau parduoti kiaušinių, nes mačiau, kad ūkyje auginamos vištos. Tačiau savininko dukra  man paaiškino, kur nueiti, kaip išleisti vištas ir pačiai pasiimti kiaušinių – už dyką, žinoma:) Šis įspūdis dar labiau sustiprino mano meilę estams, vištoms ir natūraliai augintų vištų kiaušiniams. O kokio įspūdžio Tu sieki indo, kuris skirtas valgyti kiaušinį, dizainu?

Būtent tokį potyrį, kurį patyrei Estijoje, siekiu perteikti kiaušinio indu. Juk vištų kiaušiniai mūsų virtuves pasiekia popierinėse dėžutėse, todėl įmanoma pamiršti, kokius potyrius suteikia kiaušiniavimas. Šiuo indu kiaušiniui valgyti kuriamas potyris tarsi valgymo iš lizdo – minkšto, šilto ir natūraliai suformuoto vištos guolio. Inde įtaisomas kiaušinis, o šalia jo paskiriama vieta lukštams.

Nors nemažai valgytojų yra visiškai atsisakę mėsos, ką gali pasiūlyti tiems, kurie nori subalansuoto santykio su mėsa?

Indas mėsai ypatingas savo rievėmis, referuojančiomis į mėsos pluoštą, kurios užpildomos valgymo metu mėsos sultimis. Tai teatrališkas reginys, kuris nedideliu mėsos gabalėliu leidžia mėgautis lyg desertu.

Žuvis yra skanus dalykas, tačiau, kai tenka tvarkytis su krūva ašakų, procesas tampa įkyrus. Ką žada tavo indų dizainas?

Indas jūros gėrybėms, kurio formoje perteikiama srovė ir banga, atlieka maisto likučių slėpimo funkciją – po banga nustumiamos maisto liekanos: vėžių uodegėlės, žuvies kaulai ir panašiai. Taigi, nebereikės įvairių liekanų lipdyti ant lėkštės kraštų.

Uogos juk yra labai įvairios – smulkias uogas skaniau valgyti ne po vieną, o saujomis, o stambios netenka savo patrauklumo ištižusios… Ar pavyko indus pritaikyti įvairioms uogų rūšims?

Šie indai uogoms neįprasti savo ūgliais. Jais perteikiamas uogavimo procesas, kuriame uogos skabomos, valgomos pirštais…  Šie formos fragmentai leidžia serviruoti skirtingų rūšių uogas – vienas paberti, kitas pamauti. Kai uogos atskiriamos, sumažėja jų tarpusavio lietimasis, taigi ir subliūkšti, ištižti nebegalės.

Desertų įvairovė dar didesnė – nuo tradicinių iki visiškai netikėtos formos šiuolaikinių. Be to, jie savaime žavi ir vilioja. Ar įmanoma su jais rasti dar ypatingesnį santykį?

Indas desertui su valgytoju kontaktuoja ypač artimai – desertas valgomas rankose, kai su indu suneriama ranka. Per lytėjimo pojūtį sukeliamas besilydančio tarp pirštų saldėsio potyris.

Kur „Platemetrics“ indų įmanoma įsigyti? Ar tai bus vienetiniai, rankų darbo gaminiai, ar planuoji juos atiduoti ir į masinės gamybos rankas?

Indus šiuo metu galima įsigyti kreipiantis elektroniniu paštu platemetrics@gmail.com. Objektai yra gaminami rankomis, kiekvienam iš jų yra skiriama daug atidaus laiko. Masinės gamybos rankos indą paverstų butaforiniu – gamtoje neegzistuoja lizdų kopijų… Todėl natūrali indų plastika yra viena iš šio projekto vertybių.

Dėkui už pasidalinimą ir linkiu visokeriopos sėkmės šiam projektui.