Spice

Pažįstu žmonių, kurie yra gerokai skrupulingesni higienai nei aš – vis dėlto negalėčiau pasakyti, kad jaučiu didelę simpatiją tokioms nudrengtoms vietoms kaip „Dėvėti“. Dėl šios priežasties apsilankymą “Spice”, galima sakyti, atidėliojau.

„Spice“ yra taip vadinamam hipsterių trikampy, kurio viršūnėse išsidėstę minėtieji „Dėvėti“, „Keulė rūkė“ ir „Turgus“, kurio backstage minėtasis spotas ir yra (atsiprašau, bet čia angliškas slengas is a must).

Ir azijietiško stiliaus (nors į autentiškumą nepretenduojančiam) streetfoodui tas “neiščiustytas” konceptas yra pateisinamas, nes užeiga atrodo taip, tarsi čia būtų veikusi kokį dešimtmetį. Nors stilius toks, tarsi būtum 90-aisias atsidūrusi Amerikoj – kas gi nėr blogai.

Mes įsiveržėm jau besibaigiant pietų srautui, taigi problemos dėl vietos, kurios yra mažoka, nekilo. Kai daug žmonių, matyt, galima valgyti ir „Turguj“.

Bet mes pasirinkom geltono apšvietimo atmosferą priešais atvirą virtuvę. Šįkart niekas nenorėjo nusileisti ir imti kitokio patiekalo, tai paėmėm vienodus komplektus – miso sriubą ir wok‘ą su vištiena.

Belka pareiškė, kad jai sriuba per sūri ir jos nebaigė. Aš, nors daug dalykų valgau išvis be druskos ir be prieskonių, sojos sūrumą rytietiškoj virtuvėj toleruoju defaultu. Dar man patiko, kad ten plaukiojo ir „šungrybiai“, kaip aš vadinu kelmučių tipo grybus.

Tuo tarpu wok‘as Belkai pasirodė per mažai prieskoningas, o man priešingai – imbiero, česnako skonio buvo per akis. Tiesa, raudonieji kopūstai ir morkos man neatrodo baisiai tinkamas priedas prie makaronų. Beje, jie atrodė kažkokie apsivėlę, bet ne tiek, kad imtum kvestionuoti.

Atėjau baisiai alkana, tačiau įpusėjusi bliūdą, supratau, kad porcija didelė. Tas kaip ir gerai, nes tokia neprabangi zabegalovka turi atidirbti savo 5,5 EUR už kompleksą. Pabaigus teko konstatuoti, kad apsirijau.

Keista buvo, kad net du iš trijų virtuvėje buvusių žmonių jautė pareigą mūsų paklausti, kaip maistas. Gal dėl to, kad veidai nematyti, gal dėl to, kad žmonių mažai, gal dėl to, kad fotkinau.

Maistas buvo ok – ne toks, dėl kurio užvaldytų troškimas, bet norma. Ar tai yra geriau nei „Spoon out“ „Halės turguje“ – na ne (nebent kiekio ir kainos santykis “Spice” naudai), bet pastariesiems turėjau pastabų dėl vištienos kremzlių.

Nepaisant neblogo įspūdžio po kokių trejeto valandų pajutau keistus reiškinius – skaudėjo ne skrandį, o kažką dešinėje po šonkauliais ir stipriai atsidavė į nugarą. Kokį trejetą valandų dėl to buvau menkai įgali. Belkai nieko, nors valgė tą patį – na, išskyrus „šungrybius“.

Kaltinti maisto nenorėčiau, bet tikimybė, kad grybukai kalė per kasą, vis dėlto didelė.  Nes tokių fokusų anksčiau nėra buvę, o per kelias kitas dienas viskas grįžo į vėžes. Taigi azijietiškas maistas man patinka, bet nebeatrodo toks nekaltas.