Merdinčia vadinamoje Gedimino pr. dalyje link Seimo jau veikė viena sušinė. Apibūdinama iš „š“ raidės. Lietuviams neįprasta „sušinė“ PC G9, kurioje patiekalai sukosi ratu ant konvejerinio stalo, sustojo net nespėjusi įsivažiuoti. Tos, kur buvo Vilniaus g. nė pavadinimo neprisimenam – dabar lyg kita. Į tą, kur sušius gamina greta picų, kažkaip netraukia.
Žodžiu, sušius valgom gal kartą į metus, taigi visiškai neaišku, kodėl nuėjome į RISE. Ir nuėjome du kartus iš eilės. Ne dėl to, kad nepatikėjom, o dėl to, kad iš karto įsitikinom, kad tai yra gerai.
Aišku, E.Lapinsko ir A.Darasevičiaus tandemas iš karto atitinkamai nuteikia – jų įkurti restoranai DINE ir TIME geriausių Lietuvos restoranų reitinge užima atitinkamai 3 ir 19 vietas.
Kad nebus blogai – kaip ir aišku, lygiai taip pat, kaip ir kad bus brangu. Šitoj vietoj turbūt ir buvo didžiausias siurprizas. Nes viskas atrodė labai gerai ir nebuvo overpriced.
Maloniai nuteikia interjeras – skonio tradiciniam minimalizmui suteikia akvareliniai plakatai ant sienų. Staliukų pakankamai daug, taip pat rytietiškos virtuvės restoranuose smagu spoksoti per langą arba į atviroje virtuvėje dirbančius šefus. Japono dėl vaizdo, matyt, nusprendė nesamdyt – prie darbastalio sukasi vietiniai veidai.
Atnešti patiekalai net didesni, nei tikėjomės – 6 didesni arba 8 mažesni gabaliukai. Viskas patiekta vardinėse Julia Janus lėkštėse, su pabarstais – atrodo puikiai. Ragaujame – šviežia ir apetitiška. Umami visgiJ Miso sriuba irgi puiki. Nežinau, ar galima norėti daugiau.
Už vieną sriubą ir dviejų tipų sušius sumokėjome apie 10 EUR. Vienos porcijos sušių puikiai pakanka dienos pietums ir tai puikiai įsipaišo į adekvačias 6,5 EUR ribas. Visą meniu su kainomis rasite čia.
Apibendrinus, tikrai patekėjo nauja japoniška saulė Vilniuje. Norisi pakartoti vėl:)
Leave a Reply