Kadangi kai kas paprotino, kad už dienos pietus nemokėtume daugiau kaip 6 EUR, patikrinom naujausią Vilniaus pietų vietą „Ramenas ir pagaliukai“ .
Niekam ne paslaptis, kad vieta Čepracko ir turi būti lygis. Koncepcija aiški, lūkesčiai irgi. Pirmoji gera naujiena – klasikinis kiaulienos „Ramen“ – 6.50 EUR. Vadinasi, pragmatiškam pietautojui akių nedrasko. Alternatyvai bandome “Dviejų sultinių klasiką iš sostinės” už 7.90 EUR.
Kol laukiam, apžiūrim interjerą. Pirma salė su palangės tipo stalviršiu aplink įstiklintą įėjimą – tikrai azijietiška – šliurpti nužiūrinėjant praeivius. Lygiai taip pat, kaip ir stebėti vyksmą virtuvėje – matyt, higienos sumetimais ji ne atvira, bet skaidri.
Šiaip viskas panašu į greito pavalgymo įstaigą tiek su azijietiškais, tiek su hipsteriškais elementais, kol nenueini į galinę salę. O čia gi įstiklintas makaronų cechas. Kad nekiltų abejonių, kad viskas šviežia ir gaminta vietoje. Nuklydimas į tualetą – xa, xa, veidrodžių nepagailėta – gali stebėti save netikėtais rakursais. Tik tulikas kažkodėl be japoniškų navarotų. Gi pijaro galima susigeneruot ne tik iš Morkūnų su naujagimiu. Nu bet ne apie tulikus atėjom čia rašyt.
Gaunam po popierinį seilinuką – nors valgom ne omarus, bet labai gerai, nes jei šliurpti, tai šliurpti.
Sriubos biški skiriasi – klasikinėj įdėta iki purumo sutroškintos šoninės, dumblių ir deginto česnako aliejaus, o dviejų sultinių – keptos kiaulienos sprandinės ir bambukų ūglių. Abejose yra marinuoto kiaušinio ir svogūnų laiškų. „Dviejų sultinių“ variantas vertas savo vardo – sultinys mums abiems patiko labiau nei klasikinio.
Šliurpiam ir tyrinėjam meniu. Brangiausias (8.90 EUR) – specialusis firminis ramenas su anties krūtinėle. Vegetarams teks rinktis iš vieno varianto ir kažikodėl mokėti daugiau nei klasikams – 7.9 EUR.
Įdomu, kad greta ramenų yra kokteilių meniu – galbūt kažkas čia eis ne pietauti, o krimstelėt ir gurkštelėt vakare. Iš pirmo žvilgsnio ne itin patrauklu, bet gal ir visai šarminga.
Taigi sušliurpėm skaniai – porcija, bent jau vidutiniam moteriškam skrandžiui, net labai pakankama.
Mes žasų nedalijam, bet jei norisi sodraus skonio ir kokybiško greitmaisčio – rekomenduojam. Nors gali ir uždaras duris pabučiuot – ištikus populiarumui, resursai linkę baigtis ir užsidaroma be sąžinės graužimo.
Leave a Reply