Kartais, sarkastiškai atsiliepdami apie meną, vadinam jį „mianu“, tačiau azietiškos virtuvės užkandinė į aukšto lygio virtuvės meną nepretenduoja.

Galbūt vertinti vietą pagal dienos pietus nėra labai pagrįsta, tačiau aš nesu vakarinis valgytojas ir, juolab, nesu iš tų, kur mano, kad kuo maistas brangesnis, tuo geresnis.

Taigi „Mian“ apsilankiau gerokai vėliau, nei pirmą kartą pamačiau veikiant, ir net vėliau, kai kas spėjo paskelbti savo apžvalgą. Kita vertus, mėgstu susidaryti nuomonę pati ir kitiems tai rekomenduoju, šių apžvalgų paisant tik kaip orientacinių.

Taigi užlėkiau dienos pietų, kol kad nebuvo prasidėjęs pagrindinis srautas. Kaip tokios koncepcijos užkandinei erdvė sutvarkyta itin tinkamai. Apie dienos pietus informuoja lenta lauke – kainos sukasi apie 5 EUR.

Chow-men yra kiniškas aukštoje keptuvėje ir temperatūroje pagamintas (stir-fry) makaronų patiekalas. Kadangi pastaruoju metu pagal galimybes mėsos patiekalų nesirenku, pasirinkimas buvo vienintelis – chow-men su daržovėmis. Ir jis visai netrukus garavo man prieš nosį.

Makaronai – ne tie plonieji, kaip tikėjausi, o storieji. Juos sunkiau valgyti, nes jie labiau linkę slysti tarp pagaliukų ir taškyti skystį, kurio čia buvo.

Makaronai pagardinti keliomis daržovėmis – morkų šiaudeliais, keliais gabalėliais raudonos ir žalios paprikos, brokoliu, kopūstu (berods, kininiu), pjaustytais svogūnų laiškais. Patiekalas atrodo šviežias, tačiau kartu labai jau namudinis. Stori makaronai prastai sugeria skystį, net jei jis ir pikantiško skonio, lygiai, kaip ir vos apkeptos daržovės, taigi patiekalas, kaip kinų virtuvei, buvo gerokai per prėskas.

Greta buvo miniatiūrinis kopūstų salotų dubenėlis, kuris prie vegetariško patiekalo kaip ir perteklinis – geriau jau būtų daugiau daržovių pačiame patiekale.

Apibendrinus, virškinimui gerai, bet patiekalas kraštutiniškai elementarus – už tokį mokėčiau nebent 3.5, o ne 5 EUR. Bet galbūt čia verta būtų paragauti mėsiško patiekalo. Gal jums teko?