Autorius: Eglė Murauskaitė

Niujorko šefo David Chang rameno restoranai Momofuku yra legendiniai tarp JAV rytietiško maisto gerbėjų, dažnai patenkantys į pasaulio restoranų top 50-uką. Vašingtone toks restoranas atsidarė keli mėnesiai po to, kai iš ten išsikrausčiau, ir kol ten likę draugai mėgavosi skoniais ir instagraminiais patiekalais, aš iš tolo varvinau seilę. Bet netikėtai sutapo, kad šį kovą atvykau į konferenciją Toronte, ir viešbutis, kuriame ji vyko, buvo kitoje gatvės pusėje nuo ten veikiančio Momofuku – sėkmė!

Restoranas pietums atsidarė 11:30, ir 11:40 aš net nebuvau pirma klientė, o iki 12-os staliukų neliko. Nors dienos pietų Momofuku nesiūlo, aptarnavimas buvo žaibiškas, ir valgytojai keitė valgytojus ant gretimų kėdžių, kol aš bandžiau ištęsti šitą patirtį. Meniu viliojo ir rytietiškomis įdarytomis bandelėmis, ir trijų nepažįstamų rūšių ramenais, o norintiems netgi siūlė keptą vištą su ikrais.

Užkandžiui nusprendžiau pabandyti bandeles su šitaki grybais. Puiki lengva kombinacija – grybai kepti sodriame padaže, patiekti su gaivais agurkais ir svogūnų laiškais. Netikėtas skonių derinys buvo malonus, bet neprilygo tam kas laukė po to.

Pagrindiniam patiekalui padavėja rekomendavo naujausią jų siūlomą ramen – Tsukemen, kuris, anot jos, per mėnesį pasiekė tokį pat populiarumą kaip seniausias klasikinis kiaulienos ramenas. Skirtingai nuo tradicinio rameno, čia makaronai neužpilti sultinio tipo sriuba, bet patiekiami ant atskiros lėkštės, o šalia – tirštas ir neįtikėtinai turtingas skoniais padažas. Šiltas dūmo ir kokoso skonis, atspalviais kažkiek primenantis sate riešutinį padažą, maloniai tirpo burnoje, kaip ir jo prisisunkę nedideli kiaulienos kąsneliai. Makaronai atrodė neįmanomai švieži, o šalia patiekti žalumynai ir poro drožlės gaviai atsvėrė padažo sodrumą. Neįsivaizdavau, kad gali būti taip gerai! Vien šitas tsukemen man visiškai pateisino Momofuku legendą.

Nustojus alpti dėl maisto, verta pastebėti, kad restorano estetika taip pat džiugina akį. Tai trijų aukštų stiklinis kubas, kurio fasadą puošia įspūdinga metalo skulptūra. Pietūs siūlomi pirmame aukšte, antrajame įsikūrusi nedidelė Milk Bar parduotuvėlė, kur galima įsigyti kulinarijos knygų, atributikos, ir Momofuku sausainių bei pyragaičių. Trečiajame aukšte – „Kojin“ baras, ir savaitgalio brunčo erdvė. Sunkaus šviesaus medžio baldai derinami prie granito, o kvadratinės formos puikiai įsikomponuoja į pastato erdves. Restoranas nepretenduoja į prabangų, bet išskirtinai į stilingą ir kokybišką – tiek kainų, tiek patiekalų ir atmosferos prasme siūlo aukštesnį laiptelį nuo vadinamojo casual dining – už pietus sumokėjau apie 16.5 eurų.

Jei lankysitės viename didžiųjų JAV miestų – Niujorke, Los Andžele ar Vašingtone – siūlau nepraleisti progos susipažinti su moderniomis Momofuku rameno variacijomis (Europoje šių restoranų, deja, nėra).