Šakočių testas

Kai pamatai, jog šakotį kaip desertą siūlo vienas profesionaliausių ir stilingiausių kavos barų sostinėje, supranti, kad šiai tradicinei vestuvių ir jubiliejų pažibai atėjo renesansas. Iš tiesų, grąžinti etno dalykus į modernų kontekstą yra pasaulinė mada, taigi šakotis ant miestiečio stalo yra gero skonio pasirinkimas – ir tiesiogine, ir netiesiogine prasme. Juolab, kad prekyboje atsirado ir mini jų versijų, galima pirkti ir gabalais.

Būtent į šią galimybę orientavomės pirkdamos šakočius savo testui. Tačiau atsižvelgėme ir į kitą dalyką: patyrinėję populiarių prekybos centruose parduodamų šakočių etiketes, pamatėme, jog šis kepinys patyrė nemažai transformacijų pagal šiuolaikinius maisto pramonės standartus. Pavyzdžiui, kaip nors kaimiškai užvadinti šakočiai viduje slepia rapsų, palmių ir kokosų aliejus, emulsiklius, kvapiąsias medžiagas, o jų geltona spalva yra išgaunama karoteno arba ciberžolės (kurkumos) pagalba.

Taigi medžioti tikrų šakočių išsiruošėme į Kaziuko mugę ir, kadangi visos mugės „peršukuoti“ nesitikėjome, šiek tiek pasikliovėme atsitiktinumu. Tiesa, buvome girdėję apie tokią Nijolę Šakočienę iš Kauno, taigi per „Facebook“ pasiteiravome ar bus mugėje Vilniuje – atsakymo nėra iki šiol. Taigi kažkam pasisekė būti, kažkam – nebūti paragautiems, o palyginimui surinkome 7 šakočių pavyzdžius.

4 buvo smulkių kepyklų iš įvairių rajonų, 3 – stambių, tiekiančių įvairioms parduotuvėms; 2 iš 7 turėjo kulinarinio paveldo ženklą; 4 buvo iš kietesnių, 3 – iš minkštesnių. Nes visgi, tai, kuriai iš šių dviejų – minkštų ar kietų šakočių gerbėjų – stovyklai priklausai, yra vienas iš pagrindinių atskaitos taškų, vertinant šakočius.

Radviliškių kaimo kepykla (Panevėžio r.)  Cielas mažas šakotis. Šviesus, pokietis, spygliai stamboki. Paragavus – skonis atrodo visiškai neutralus, ne per saldus. Sudėtis klasikinė – miltai, kiaušiniai, cukrus, sviestas, grietinė. Lyginamoji kaina tarp sviestinių šakočių pati mažiausia.

Svoris 255 g, kaina 2,99 EUR, lyginamoji kaina už 100 g – 1,17 EUR

Laimutės Sadauskienės IĮ, Juodupė (Rokiškio r.) Šis šakotis taip pat cielas miniukas (185 g), bene šviesiausias, „spygliai“ netolygūs, skirtingo ilgio ir storio. Pokietis, bet minkštesnis ir saldesnis nei „Radviliškių“. Sudėtis klasikinė, turi kulinarinio paveldo ženklą, tačiau lyginamoji kaina tik keliais centais didesnė.

Svoris 185 g, kaina 2,2 EUR, lyginamoji kaina už 100 g – 1,19 EUR

L.Alkevičienė, Andriškių km (Vilkaviškio r.)  Tai vidutinio šakočio „rentinys“, spygliai labai tolygūs ir ilgi, pagrindas nestoras. Tai pakankamai minkštas šakotis, kuriame jaučiamas kremiškumas. Sudėtyje greta klasikinių produktų yra vanilinio cukraus, tačiau skonis neįkyrus, daugeliu atveju turbūt net liktų nepastebėtas. Taip pat nurodyti ir kepimo milteliai, ko teoriškai būti neturėtų, tačiau kepinį daro kiek puresnį ir minkštesnį. Lyginamoji kaina iš vidutinių.

Svoris 236 g, kaina 3,6 EUR, lyginamoji kaina už 100 g – 1,37 EUR

“Dzūkija” (viena seniausių Lietuvos kepyklų) Sufasuotas didelio šakočio gabalas, išsiskiria storiausiu pagrindu ir geltoniausia spalva (spėjam, kad pastiprinta karotenu ar kt. maistiniu dažikliu). Sudėtyje yra margarino (50/50 su sviestu), ragaujant minkščiausias, turi tam tikro kremiškumo, bet kartu ir kažkokį “sintetinį” poskonį, kuris išskiria jį iš prieš tai ragautų. Tačiau valgant atskirai ir nelyginant su kitais, skonis žmonėms priimtinas. Be to, šio šakočio lyginamoji kaina yra mažiausia.

Svoris 216 g, kaina 2 EUR, lyginamoji kaina už 100 g – 0,93 EUR

Vytauto Draugelio (Marijampolė) Tai nedidelio šakočio rentinys, spygliai trumpi, kiek kietesnis nei L.Alkevičienės, bet vis tiek priskaitytinas prie minkštesnių. Šio šakočio sudėtyje vietoj grietinės naudojama grietinėlė. Ragaujant lyg ir buvo galima užjausti labai lengvą „dūmelio“ prieskonį – tradiciniai šakočiai kepami naudojant alksnio malkas. Šis šakotis turi kulinarinio paveldo ženklą ir, pagal lyginamąją kainą, yra vienas iš brangiausių.

Svoris 348 g, kaina 5,3 EUR, lyginamoji kaina už 100 g – 1,52 EUR

Biržų („Biržų duona“)  Ši šakočio mini versija (184 g) yra parduodama specialioje dovaninėje pakuotėje, taip pat papildomai vaakumuota celofane, kurį norint nuimti, reikia pavargti, jei nenori nulaužyti spygliukų, Juolab, kad šio šakočio spygliukai labai smulkūs, veik juvelyriški, o pats kepinys kiečiausias ir traškiausias iš ragautų, tačiau tai imponuoja net ne visiems kietų šakočių gerbėjams. Jo sudėtyje taip pat vietoj grietinės naudojama grietinėlė. Lyginamoji kaina – vidutinė.

Svoris 184 g, kaina 2,39 EUR, lyginamoji kaina už 100 g – 1,30 EUR

„Molupis“ (didžiausia Tauragės r. kepykla). Tai didelio šakočio gabalas, „spygliai“ trumpi, gan kietas, traškus. Sudėtyje vietoj greta grietinės dar yra kefyro, taip pat pagardinta vanilinu. Pats šakotis mums pasirodė neutralus, niekuo neypatingas. Tačiau jo kaina (tiesa, jis vienintelis pirktas parduotuvėje, o ne mugėje iš pirmų rankų) buvo didžiausia.

Svoris 129 g, kaina 2,32 EUR (@Bobos daržas), lyginamoji kaina už 100 g – 1,80 EUR

„Nutesa“ („Gėrybių kraitelė“@Benedikto turgus). Nors Benedikto turguje vis dėl to yra ne viena vieta, prekiaujanti šakočiais, bet rekomenduota buvo būtent šita. Pirkom nedidelio šakočio rentinį. Šakočio spygliai atrodo trumpoki, o pagrindas storokas ir gerokai įrudęs – praktiškai labiausiai iš testuotų.  Deja, skonis atrodo tarsi perkepto, nors šakotis nebuvo labai kietas. Ant šio šakočio sudėtis nebuvo nurodyta ir jame nesijaučia, užtat jaučiasi dūmelio prieskonis, kuris būdingas ant alksnio malkų kepamiems šakočiams. Tiesa, kaip paaiškėjo vėliau, „Nutesa“ turi ir geresnę bei kiek skanesnę (tačiau vis tiek per daug įrudusią) šakočio versiją, ant kurios jau nurodyta klasikinė sudėtis, tačiau jo kaina didesnė – berods, 20 EUR/kg.

Svoris 570 g, kaina – 7,98 EUR, lyginamoji kaina už 100 g – 1,4 EUR

B.Drevininkaitės įmonė Rugelis (Šakių raj.@Bobos daržas)

Pirmą kartą mums rekomendavo „Bobos darže“  pirkti „Rugelio“ šakotį, tačiau netyčia įsigijome „Molupio“ šakočio, kuris nepaliko įspūdžio ir jo ten lyg ir nebėra.  Taigi prie progos grįžome prie šio klausimo. Pirkome didelio šakočio gabalą – jis turėjo storoką pagrindą, buvo netolygiais – storais ir vidutiniais spygliais. Tačiau paragavus – nei per minkštas, nei per kietas, nei per saldus, nei per prėskas, ryškus kremiškumas, kuris ir yra bene patraukliausias šakočio bruožas. Tačiau šio šakočio lyginamoji kaina iš testuotų buvo didžiausia.

Svoris 155 g, kaina – 3,35 EUR, lyginamoji kaina už 100 g – 2,16 EUR

Kokybiški šakočiai šiek tiek skiriasi išvaizda, tačiau skonio niuansai nėra radikalūs – juos labiausiai įtakoja kietesnė ar minkštesnė struktūra, nežymiai skiriasi saldumas, paveldo gaminiuose galima tikėtis dūmo poskonio. Iš minkštesnių šakočių mums skaniausias pasirodė Vytauto Draugelio iš Marijampolės (su paveldo ženklu), tačiau jo ir lyginamoji kaina didžiausia. Tiems, kam be minkštumo svarbi ir išvaizda, gali imponuoti L.Alkevičienės iš Vilkaviškio raj. šakotis. Toks pat išvaizdos lyderis -„Biržų“ šakotis – tik jau kietųjų mėgėjams. Skonio prasme iš kietųjų geriausias pasirodė itin konkurencingos kainos L.Sadauskienės iš Rokiškio raj (su paveldo ženklu). Kam greta natūralumo labai svarbi kaina – tinkamas variantas „Radviliškių“ kaimo kepyklos šakotis; mažiau preciziškiems dėl sudėties – minkščiausias, pusiau margarininis „Dzūkijos“ šakotis.

Apibendrinus, kuo trumpesnis ingredientų sąrašas, tuo šakotis natūralesnis. Tačiau mažesnėje parduotuvėje tradicinio šakočio iš klasikinių produktų greičiausiai ir negausite. Šakočio geltonumas yra pirmas ženklas apie jo nenatūralumą. Tuo tarpu „kulinarinio paveldo ženklas“ signalizuoja, kad šakotis neturėtų būti prastas.