Kai “Dublis” pristatinėjo atsinaujinusį meniu, kurio esminiu akcentu tapo daniškų sumuštinių – Smørrebrød – baras, restorano bendrasavininkis užsiminė apie kitą tų pačių investuotojų valdomą maitinimo įstaigą, pavadintą „NORD“.

Bufeto principu dirbanti kavinė taip pavadinta ne tik dėl to, kad įsikūrusi B NORDIC verslo centre, bet ir dėl to, kad vadovaujasi new nordic cuisine filosofija. Tai reiškia, kad naudojami kiek įmanoma vietiniai ir sezoniniai produktai. FB skelbiamos maisto nuotraukos atrodė labai neblogai, aplinka moderni ir simpatiška.

Mes ten atsidūrėme apie 12.30, kuomet beveik visi “vietiniai” jau buvo apsiforminę ir išsibėgioję (žmonių iš gatvės lyg ir nepastebėjome, nes paltų pakabos buvo tuščios), taigi ramiai susipažinome su dienos siūlymais. Kiek supratome, su mumis bendravo pati virtuvės šefė.

Šio bufeto principas toks, kad, susimokėjus 6 EUR, gali valgyti kiek nori iš užkandžių baro, dienos sriubą ir pasirinktą patiekalą iš dienos pagrindinių.

Mums buvo smalsu paragauti bene visko, taigi dėjomės po truputį. Kiek pamarinuoti skirtingų spalvų kopūstai su citrusais mums nepasirodė patrauklūs, nes tiesiog buvo per kieti ir įprastai kartoki, galbūt jiems vertėjo būti padaužytiems ir marinate prabūti ilgiau. Termiškai kiek apdorotas pankolis su kremu mums pasirodė kiek nuobodoko skonio, daugiau jo turėjo geru užpilu pagardintos salotos su moliūgais ir pelėsiniu sūriu.

Tai pat paragavome po pusę dviejų rūšių taip vadinamų  “Smørrebrød” sumuštinių su kepenų paštetu ir skirtingais priedais – vienas su rukola ir kaliarope, kitas – su burokų ir morkų čipsais – abu pagardinti burokų tyre. Tamsi ruginė duona kiek sausoka ir tąsoka, bet tos skandinaviškos duonos kiek skiriasi nuo mums įprastų. Skonis neblogas, bet ir neypatingas.

Kolegė valgė kopūstų sriubos – jai pasirodė nebloga dėl šoninės skonio, o aš, kadangi nesu didelė jos gerbėja, o virtų žalių kopūstų išreikštai nemėgstu, tai nuo vertinimo susilaikysiu.

Kaip pagrindinį patiekalą paėmiau vegetarišką bulvių plokštainį, kuriame paknebinėjus aptikau ištisus plotus svogūnų. Nežinau, ar čia tokia idėja, ar blogai persimaišė, bet šutintų svogūnų frakcija buvo nekokio skonio, kaip ir likusi  bulvinė plokštainio dalis, kurioje svogūno skonio trūko. Taip pat vienas kąsnis atrodė prėskas, kitas – sūrus.

Kolegė pasielgė gudriau ir ėmė tik mažą gabalėlį plokštainio, keptų daržovių (burokų ir svogūnų) ir jautienos troškinio. Pastarasis neblogas, bet bendras jausmas po pietų buvo lyg kažkas ne taip. Maistas atrodė gerai ir net įdomiai, bet skoniai kažkokie dietiniai, valgykliniai. Beje, skanios buvo greipfrutų sultys su imbiero prieskoniu.

Aš pati esu iš tų, kurie sako, kad maistas neturi būti perdėm skanus, kad nenorėtum suvalgyti per daug, bet čia natūralizms net man buvo per daug išreikštas. Gal nenuskilo su deriniais, gal tas šiaurietiškas maistas per daug būriškas, nežinau. Tiesiog nebuvo pasitenkinimo, kai pavalgai skaniai.

Jei nedirbi/negyveni šalia, tai į tokią vietą specialiai neičiau. Nors už 6 eurus (šiais laikais tai proto ribose) gali išeiti labai pilnas. Galbūt reikia palaukti šiltesnio sezono, kai šiaurės šalių virtuvėse atsiras daugiau gyvybės.