Picų testas

Kai Lietuvoje atsirado picų krosnyje kepėjai –  ir turbūt tai buvo „Jurgio ir drakono“ pradininkai – šis greito maisto patiekalas mūsuose neabejotinai išgyveno renesansą. Tačiau nuo to praėjo jau nemažai metų ir naujos picerijos vis dar kartas nuo karto atsidaro – vadinasi, kol kas rinka nesitraukia.

Kadangi nesame prisiekusios picų valgytojos – tai nutinka kartą ar vos kelis į metus, nusprendėme patikrinti, kas dedasi šioje rinkoje. Išsirinkti vietas, kuriose ragausime picas, nebuvo labai lengva – jų išties daug, taigi nusprendėme, kad bus įdomiau rinktis picų valgytojų vertinamas vietas, turinčias vos vieną ar kelis taškus ir įsikūrusias miesto centre (apsiribojant senamiesčiu ir naujamiesčiu).

Taip pat pasirinkimui įtakos turėjo ir picos rūšis: kad galėtume objektyviau palyginti, turėjome rinktis itin tipišką, populiarią picą, tačiau nusprendėme, kad „Margarita“ (kurioje tėra tešlos pagrindas, pomidorų padažas ir mocarella) kažkam pasirodys pernelyg nuobodus variantas. Taigi pasirinkome amerikiečių dėka ikonine (yra net toks “emoji“) tapusia picą – „Pepperoni“, kurioje greta minėtų ingredientų yra dešra (nors neapoliečiai savo picoms saliamio nenaudojo). Tuo pagrindu, suprantama, atkrito vegetariškos picerijos.

Pepperoni – tai yra amerikietiškas saliamio tipas, pagamintas iš vytintos kiaulienos ir jautienos mišinio, pagardinant jį paprika, čili ir kajeno ar kitais pipirais. Iš esmės pati dešra yra aštri ir nereikalauja papildomų aštrinančių prieskonių ant picos.

Kadangi vidutinis iki 30 cm skersmens picos svoris yra 450 g, lyginamąją kainą skaičiavome būtent pagal šį santykį.

Gatvės kepėjai.  Šios picos pagrindas pakankamai plonas, dešros griežinėliai vidutinio dydžio, aštrumo turi, tačiau joje justi specifinis prieskonis, kurį apibūdinome kaip „medicininį“. Nėra taip, kad jis toks ryškus ir būtų jaučiamas kiekvienam atsikandus pilną kąsnį, bet, ragaujant dešrą atskirai, tą skonį pajuto visi ragavusieji. Apskritai, lyginant su kitomis picomis, šios skonis buvo blankokas. Beje, reikia pasakyti, kad ši „linksmybių“ (Subačiaus) g. įsikūrusi  vieta nustebino tuo, kad nebuvo galimybės atsiskaityti kortele – jei ne šis testas, tikrai būtume nusipjovę ir ėję picos kitur, juolab, kad pica šioje vietoje yra pati brangiausia ir pagal galutinę, ir pagal lyginamąją kainą.

Skersmuo – 28 cm, svoris – 400 g,  kaina – 9,5 EUR, lyginamoji kaina – 10,69 EUR.

Time4pizza. Šios “Uptown Bazaar” įsikūrusios vietos pavadinimas rodo, kad ji turi bendro su restoranu “Time” ir kitomis šių bendrasavininkų valdomomis viešojo maitinimo vietomis. Šios picos pagrindas dar plonesnis nei prieš tai ragautos, dideli saliamio griežinėliai išties aštrūs, pomidorų padažas natūralaus skonio. Ši pica mums pasirodė gerai subalansuota – maloniai aštri, tačiau ne per sūri. Šios picos galutinė kaina prie mažesnių, o lyginamoji – antra iš mažiausių.

Skersmuo – 31 cm, svoris – 453 g, kaina – 7 EUR, lyginamoji kaina 6,95 EUR.

Pizza di Ascari. Šią mums nežinomą piceriją tarp geriausių sostinėje minėjo „Made in Vilnius“. Jos  kepamos picos taip pat pasirodė fantastiškos nevienareikšmiškos reputacijos maisto ekspertui, kuriam kartais nusimuša „moralinis kompasas“, ir kuris savo laiku buvo išgyręs „Andriaus picą“, kurios iš patirties jau nebenorėjome ragauti. Dešra ant šios picos atrodė visiškai kitaip – tarsi būtų servelatas, o ne saliamis. Taip pat šioje picoje buvo mažiau nei kitose pomidorų padažo, bet nepagailėta sūrio. Skonis nebuvo blogas, tačiau nelabai pepperoni‘škas. Pagal galutinę kainą ši pica viena pigiausių, o pagal lyginamąją (kadangi yra didžiausio svorio) pati pigiausia.

Skersmuo – 30-32 cm, svoris – 597 g, kaina – 6,5 EUR, lyginamoji kaina – 4,90 EUR

Don Simon. Ši hibridinė picerija-sušinė picos su saliamiu nevadina „Pepperoni“, o „Saliamio aštrioji“, panašiai kaip italai. Šios picos pagrindas vienas ploniausių, o dešra – viena skaniausių. Papildomai pica pagardinta mocarellos krūvelėmis ir šviežio jalapeno griežinėliais, kurie šią picą daro pačią aštriausią iš visų ragautų. Kai kam gerokai per aštrią, jei nepraktikuojate ingredientų nurinkinėjimo nuo patiekalo.

Skersmuo – 28-30 cm, svoris – 421 g, kaina – 8,5 EUR, lyginamoji kaina – 9,09 EUR.

Jurgis ir drakonas. Kaip ir minėjome, ši picerija siejasi su gurmaniškų picų renesansu Vilniuje, tačiau apie jos patiekalų kokybę vis pasigirsta įvairių kalbų. Ši pica mažiausio dydžio ir svorio, tačiau ir jos galutinė kaina mažiausia iš visų testuotų. „Ikoniniai“ dešros gabalėliai, skirtingai nei kitose picose, paslėpti po sūriu. Tačiau dešra skani ir šią picą išties galima priskirti prie skaniausių. Tačiau ji yra sūresnė nei toji iš „Time4pizza”. Pagal lyginamąją kainą ši picas patenka į viduriuką.

Skersmuo  – 26-27 cm, svoris – 376 g, kaina –  6,25 EUR, lyginamoji kaina – 7,48 EUR.

Pizzaland. Ši Trakų g. picerija nėra garsi, tačiau nuolatiniams senamiesčio lankytojams matyta picerija, taigi buvo smalsu išbandyti. Šioje picoje dešra užima bene mažiausią plotą, tačiau gausiai apdėta konservuotomis lombardi paprikomis. Dešra irgi skiriasi nuo įprasto saliamio, o ragaujant ją ataušusią išryškėja tas „riebalų“ skonis, būdingas kompromisinės kokybės produktams. Šios, vienos iš didžiausių pagal svorį, picos galutinė ir lyginamoji kaina – tarp vidutinių.

Skersmuo – 29 cm, svoris – 500 g,  kaina 8,3 EUR, lyginamoji kaina – 7,47 EUR.

Apibendrinus, trys picos mums pasirodė skanesnės už kitas tris: t.y. „Don Simon“ (aštriausia), „Jurgis ir Drakonas“ sūriausia ir „Time4Pizza” (labiausiai subalansuoto skonio). Įdomiausia, kad tik dvi iš šių picų (“Don Simon” ir “Jurgis ir drakonas”) buvo tarp trijų brangiausių pagal lyginamąją kainą – “Time4pizza” – buvo viena pigiausių. Tuo tarpu  likusios trys picos turėjo specifinių skonio niuansų, kurie išryškėjo lygiagrečiai ragaujant picas. Tarp šių – ir brangiausia pagal lyginamąją ir galutinę kainą „Gatvės kepėjų“ pica.