Kruasanų testas

Yra žmonių, kurie mėgsta kepinius su visokiais įdarais, pabarstais ir glaistais, o mes mėgstam gryną klasiką. Joje nieko neužmaskuosi – visi niuansai kaip ant delno. Tačiau valgant kruasanus čia vienur, čia kitur, susiformuoja labai išreikštas vertinimas „tie labai skanūs“, o „anie labai neskanūs“. Taigi nutarėm vienu metu paragauti iš skirtingų Vilniaus kepyklų. Ir iš tiesų, skonio svarstyklės elgėsi kiek nuosaikiau, tačiau rezultatai pakankamai akivaizdūs.

Mindaugo kepykla. Šis kruasanas yra vienas standžiausių ir mažiausiai išsipūtęs, tačiau skuoksniuotumo pakanka, ir nešant krepšyje nesusispaus. Jame daugiausia sviesto – maišelis susiriebaluoja išsyk. Kaina – 0.87 EUR.

Mon Ami. Kruasanas pakankamai išspūtęs, porėtas, nesudegintas, pakankamai sviestiškas. Kadaise maniau, kad tai bene geriausi Vilniuje, po to pirkti nustojau, nes kokybė nustojo tenkinti. Galvoju, kad su šitais kaip pasiseks – vieną kartą gali būti geri, kitą ne. Kaina – 1.19 EUR

Marks&Spencer. Kruasanas pakankamai išsipūtęs, porėtas, tačiau, kaip mūsų skoniui, per daug tamsus. Kokybė stabili, tačiau gan dažnai atrodo perkepti ir trupantys. Kaina – 0,89 EUR.

Boulangerie Thierry. Kruasanas išsipūtęs, porėtas, tačiau sausokas, trūksta riebumo, skonis praktiškai joks – „popierinis“. Jau seniai sklando kalbos, kad ši kepykla kruasanams naudoja ne sviestą, o margariną. Kaina – 0,8 EUR.

Gatvės kepėjai. Nors kruasanas be įdaro, tačiau apibarstytas cukraus pudra. Riebumas ir porėtumas panašus į “Mindaugo kepyklos”, tačiau ne toks suplotas, o atsikandus nustebina citrinų prieskonis. Dėl to kruasano klasikiniu nepavadinsi,  tačiau valgosi gan skaniai. Kaina 1.25 EUR.

Ponių laimė (Stikliai). Dėl šio iš karto kilo abejonių, nes etiketėje buvo parašyta „sviestinis ragelis“ – pagalvojau, kad gal į kruasaną net nepretenduoja, bet dėl visa ko perklausiau padavėjos ar tešla kaip kruasano – ji patikino, kad taip. Matyt, sugrojo instinktas „by tik pirktų“ – o veltui. Kepinys standus, panašu, kad iš salstelėjusios mielinės, o ne sluoksniuotos sviestinės tešlos. Labiau priminė sovietmečio ragelį nei kruasaną. Kaina `1 EUR.

Sugamour. Ar čia mums su jais ar jiems su mumis nesiseka? Prieš atidarymą rodė gražius video, koks kruasanas turi būti – paragavom – negerai. Pasitaisė, pasireklamavo. Nuėjus šeštadienį, kruasanų nėr. Kodėl? Ogi išvežė atgal, nes buvo nedakepę. Ar reikia daugiau komentarų? Mes jau po pirmo apsilankymo įtarėm, kad čia lankytojai sėdės ne dėl gerumo, o dėl stailo. Stilingų, kuriems forma svarbiau nei turinys, akivaizdžiai netrūksta.

Kruasaną pavyko gauti tik kitą savaitę. Forma atrodė nekaip, iš išorės apkepęs. Bet vidus šįkart buvo geras – tinkamas ir porėtumas, ir riebumas. Taigi kartais jiems gaunasi. Ar tai tendencija? Nedrįstume tvirtinti. Kaina 1,20 EUR.

Taigi apibendriname – kam patinka lengvesni kruasanai – geriausi yra “Mon Ami” ir “Marks&Spencer“ (pastarasis mūšį galėtų laimėti dėl kainos 0.89 EUR vs. 1.19 EUR). Jei mėgstate sunkesnį sviestinį skonį, pirmas pasirinkimas „Mindaugo kepyklos“ arba „Gatvės kepėjų“. Pirmasis pigesnis ir labiau klasikinio skonio, o antrasis –  su prieskoniu, kuris arba patiks arba ne, ir pats brangiausias.  Jei norisi tarpinio pagal riebumą (sunkum) varianto – bandykite „Sugamour“ (jis brangesnių pusėje). Gal tądien pasiseks – p. Buldakova laikys savo ranką ant cecho pulso.

O tų dviejų likusių – pačios seniau nevalgėme ir toliau nevalgysime, todėl ir kitiems rekomenduoti negalime.

Beje, prieš pirkdami kruasanus tinklinėse kavinėse, pasiteiraukite, kas kepa – dažnas atvejis „Mindaugo kepykla“ arba „Boulangery Thierry“.

Save

Save

Save

Save

Save

Save