Apie crossfitą, kurį mielai perleidžiu vyrams

Tuomet, kai susilažinom su draugės kambarioku, kad mes, penkios merginos, lankysime CrossFitą, nelabai ką apie jį žinojau. Buvau mačiusi tik vieną „eksponatą“, kuris atrodė kaip medkirtys, nepaisant to, kad vegetaras.

Iš nuogirdų susidariau įspūdį, kad tai aukšto intensyvumo treniruotės, daugiau nesigilinau – galvojau, nuvarysiu – pamatysiu. Nemokamoje įvadinėje pamokoje teko sudalyvauti vienai – nuskilo individuali treniruotė.

Juokai prasidėjo nuo irklavimo. „Irkluoti moki? – Nuuuuu, tipo … – Nu jo, lyg Rio de Žaneire tavęs šiemet nemačiau – A jo, bet kitąmet jau būsiu“. Buvau pamokinta taisyklingai naudotis treniruokliu. Pirmai pradžiai per daug įsitempus, tai judesiai kaip roboto.

Po to buvau patikrinta, kaip moku daryti pritūpimus, atsilenkimus, atsispaudimus, prisitraukimus. Pastarieji reikalai turi lengvesnes variacijas moterims. Žodžiu, su technika didelių bėdų neaptikta, mat esame tokio amžiaus, kai kūno technikinę praeidinėjame pas kineziologus:)

Workoutas su taimeriu

Tada gaunu užduotį: 500 m irklavimo, 40 pritūpimų, 30 atsilenkimų, 20 atsispaudimų ir 10 prisitraukimų padaryti laikui. Darymas laikui mane dažniausiai užparina, nes nemoku adekvačiai paskirstyti jėgų. Tas nutiko ir su irklavimu, nes užvariau nuo pat pradžių – užsitampiau, failinau su technika ir šiaip pavargau anksčiau nei reikia. Tada apsiraminau ir visa kita padariau daugmaž normaliu ritmu. 5:51. Nežinau ar čia gerai, ar čia blogai – nebuvo su kuo lyginti. Gal bus galima pasilyginti su savim vėliau.

Juokingoji dalis, kad didesnis iššūkis nei treniruotė man pasirodė „volavimasis“ – įvairių kūno dalių masažavimas po savim ridinėjant polipropileno volu. Kai kurias vietas skauda dar ir oi kaip.

Žodžiu, reikalas manęs neišgąsdino, tačiau apžiūrėjusi kitas lankytojas pagalvojau, kad, na, nelabai aš norėčiau taip atrodyti. Vis dėlto, treniruotė paliko gerą įspūdį, nes tikrai daug dėmesio buvo skirta kūno geometrijai ir taisyklingam pratimų atilikimui, kas high-intensity sportuose yra gyvybiškai svarbu.

Be įdirbio nepradėsi

Po savaitės pradėjau 6 treniruočių pradmenų ciklą – jis yra tam, kad išmoktume techniką ir galėtume dalyvauti bendrose treniruotėse. Pradžioj grupėje 8 žmonės – po lygiai vyrų ir moterų –  eigoje kažkas prisidėjo, kažkas atkrito. Iš karto buvom paraginti nebūti užsispaudę – pažindintis, bendrauti ir elgtis kaip bendruomenėje.

Visi pratimai ir rezultatai rašomi kreida ant juodai dažytos sienos. Kiekvieną treniruotę mokomės kelių pratimų ir darom WOD (workout of the day). Viskas angliškai – kad žinotume kaip elgtis apsilankę crossfito treniruotėj bet kokioj šaly.

Pirmą savaitę mokomės  airsquatų, situpų, pushupų, pull-upų, deadlifto, high pullo, med ball cleano, antrą – shoulder pressų, push pressų, push jerkų, front squatų. Nors dabar jau nesu tikra, kad tiksliai viską išvardinau.

Kuomet jau esame išmokyti taisyklingos pratimo versijos, už kiekvieną ydingą judesį, net tuomet, kai po „teritoriją“ judame laisvai, gauname burpių. Aš dar gaunu ir už išsidirbinėjimą ant gimnastikos žiedų. Šiaip biški primena armuchą – nu bet, tarkim, toks modelis….Jis man stipriai nuotaikos negadino, “bausmes” atlikdavau linksmai.

Atrodė, kad sekasi geriau nei vidutiniškai, score‘ai neblogi, iš subinės kaskart iššoka ir velnias, skatinantis varžytis. Eigoje treneris mus pagiria, kad pratimus greitai įsisavinam ir atrodom padoriai – nebus gėda mus paleist į bendras treniruotes. Och, ta likimo ironija…

Nors mano raumenys nėra labai apleisti, po pirmos savaitės juos skauda beveik iki savaitgalio pabaigos. Juos vėl pradeda skaudėti po antros savaitės pirmos treniruotės ir skauda iki pradmenų pabaigos.

Šeštos dienos moralas

Paskutinė pradmenų diena prasideda netikėta paskaita apie mitybą. Teoriškai viskas logiška – pradėję sportuoti žmonės, siekdami dar didesnio efekto, visada – anksčiau ar vėliau – susirūpina mityba. Tačiau čia pasakojama kaip pirmokams – iš serijos „ryte sveika valgyti košę, galima pasipjaustyti bananą“. Nu ką aš žinau – aš seniai valgau normaliai ir man nuobodu tokių dalykų klausyti. Už dairymąsi į šalis gaunu velnių. Tikrai kaip mokykloj.

Tada gauname WOD iš 5 patimų – juos turime daryti po minutę, šeštą ilsimės. Kartojam tris raundus. Kiekvieno pratimo atlikimų skaičių turime užsirašyti ant žemės.

Bėda ta, kad kai treneris pasako pavadinimą ir liepia parodyti techniškai, nei vienas iš grupės nėra užtikrintas. Mums maišosi ir pavadinimai, ir techniniai niuansai. Mano galva, gal pritrūko panašių pratimų sugretinimo ir skirtumų pabrėžimo.

Pradedam workountinti laikui. Med.kamuolio mėtymas į sieną, šokinėjimas ant dėžės ir irklavimas man einasi normaliai, o du pratimai su štanga (naudoju tik skersinį) jau antram raunde darosi per sunkūs. Trečiam treneris užmato, kad darau nebeteisingai ir uždraudžia tęsti. Ir gerai. Kadangi vietoj to pasiilsiu, su skaičiumi atsigriebiu per kitus pratimus. Pabaigus pasirodo, kad aš ne viena tokia – kitiems su technika irgi ne fontanai.

Mums atskaito moralą, kad, vadinasi, nesiklausėm. Ateina tas, kuris turi teisę spręsti, ir sako, kad turėsim skirti dar savaitę pradmenų kartojimui ir technikos pagerinimui.  Aš gaunu pylos individualiai – kad esu hiperaktyvi, ir, suprask, trukdžiau mus išmokyti. Hmmm…nu jo, jaučiu trauką pakyboti ant žiedų ar užsikarti virve (dėl to mane ir užvežė oro joga), bet man ne į galvą, kad čia kažkoks esminis trukdis.

Kam papasakoju, žmonės stebisi.

Ačiū, bet ne

Kalbant apie techniką, crossfiterių siekiamybė nėra 100%-inė atlikimo kokybė, kurios vardan reiktų aukoti intensyvumą – jų idealas 70% taisyklingai atliktų pratimų. Wiki straipsnis dėsto, kad crossfitas kritikuojamas už sportines traumas, tačiau įkūrėjai sako, kad traumiškumas toks, kaip bet kokio fitneso ir yra iškėlę bylą tyrimo autoriams.

Nors kai pagalvoji, kad traumai dažnai pakanka ir vieno neteisingo judesio, tai 30 proc. didoka tikimybė. Aš po dviejų savaičių treniruočių krūtinės raumenį pasitempiau paprasčiausiai keldamasi iš lovos ir įprastai pasiremdama dilbiu. Tokios, atsiprašant, apkrovos jam, nuvargintam, ir tetrūko.

Beje, wiki rašo, kad lyčių pasiskirstymas crossfite – maždaug 50/50, treneris sako, kad Amerikoje moterų net 70-80 proc.

Man tinka aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės, pratimai su savo kūno svoriu, gimnastika. Tačiau jau antros savaitės pradžioj, kai gavome pratimų su štanga, pradėjau galvoti, kad, nors mano fiziniai duomenys leistų pasiekti tam tikrą rezultatą, visai nenoriu treniruoti jėgos – man pakanka raumenų tonuso. Šią nuostatą sustiprina ir štangas kilojančių moterų vaizdai ir garsai salėje.

Taigi olympic weightliftui sakau „ne“. Apmąsčiusi tai, kartoti pradmenų trečią savaitę nebenuėjau. Pagalvojau, kad norėdama būti superfit, geriau rinkčiausi aerobiką prie stulpo. Ir man dzin, kad kažkam vis dar tai 100%inė asociacija su striptizu – mano galva, net ir nusirenginėjimo įgūdžiai moteriai pravartesni už gebėjimą išstumti štangą. Kai šitą reikalą bandžiau, net nesvarsčiau tęsti – dabar jau nebesu tokia tikra.