Kai pernai rašiau apie kūno terapiją, pagalvojau, kad daug mano fizinių veiklų turėjo terapinį pobūdį, tačiau vienintelis dalykas, kurio teoriškai trūko – tai būdo išlieti agresiją. Galime įsivaizduoti, kad puikiai tvarkomės su tokio žanro emocijomis, tačiau anaiptol ne visas pavyksta paleisti ar transformuoti, taigi jas tiesiog pakasame giliau.
Todėl planavau išbandyti kikboksą, kuris pastaruoju metu įgavo tam tikrą fitnesso pakraipą, kuri vadinama fitboksu. Pirmai pradžiai pasirinkau grupinę treniruotę naujokams.
Prieš ateidama pasiteiravau, ar joje yra moterų, o atvykusi nustebau, kad jų buvo dauguma – iš keliolikos žmonių buvo tik du vyrai, neskaitant trenerio ir jo padėjėjo.
Pirmakartinė buvau tik aš viena, taigi treniruotė prasidėjo be specialios įžangos, tiesiog apšilimu – bėgimas ratu, atliekant įvairius pratimus rankoms, kojoms, korpusui. Usual stuff – krav magoj apšilimą atlaikyti buvo sunkiau, panašus intensyvumas buvo pas laipiotojus.
Įdomu buvo padaryti koordinacinių, orientacijos greitį lavinančių pratimų – susikibus rankomis į ratą iš pradžių reikėjo šokti į priekį, atgal, į kairę ar dešinę pagal komandą (ją balsu pakartojant), tada prieš komandą (garsiai įvardijant teisingą judesį) ir prieš komandą (bet balsu įvardijant neteisingą judesį). Patikėkit, ne visiems vienodai greitai dašunta:)
Po to žinantieji pakartojo, o aš susipažinau su baziniais smūgiais rankomis ir kojomis. Man jie visai natūraliai lipo – gal dėl to, kad kartais pramogos dėlei pažiūrėdavome bokso kovas.
Netikėta buvo crossfitinio tipo estafetė, kurioje varžėmės dvejomis komandomis. Reikėjo iki tam tikros linijos nustumti dėžę, tada padaryti dvidešimt šuoliukų su šokdyne ir ją parstumti atgal. Su šokdyne daug nesipraktikuoju, bet pavyko užvaryt ir nustebint komandą, kuri neturėjo supratimo ko iš manęs tikėtis. Kaip suprantu, šitie žaidybiniai elementai paįvairina treniruotę ir šiaip pavarinėja kraują.
Tada stojom praktikuotis smūgius porose – aš patekau į trejetą su kitom dviem merginom – viena kalė išies kietai. Man reikėjo įprasti ne tik pataikyt, bet ir prisidengti. Atrodė, kad smūgiai paprasti, bet vis tiek sunku neturint bazinių įgūdžių vienu metu sukoordinuoti ir kumščių, ir korpuso trajektoriją, ir pėdų padėtį, derinant su žingsniu. Taip pat kaskart pamiršdavau, kad rankos turi grįžti į dengimosi padėtį, o ne būti kažkur nežinia kur. Bet man atrodo, to nesunkiai išmokstama atidžiai pastebėjus kokybiškus judesius ir palavinus automatizmą.
Mane ir šiek tiek nustebino, ir kartu ne, kad smūgius lydintis pojūtis labai natūralus, ypač kojomis – kiek pamenu, paauglystėje mėgau koja kam panosy pamojuot, deja, ne visada taikliai:) Dar fainiau patapo, kai gavau pasmūgiuoti su asistentu – kažkaip su merginom naudojau gal kokį iki 20% jėgos, o čia padvigubinau iki 30-40%. Be to, judėjome per salę, kas pridėjo papildomo azarto – man buvo faina! Galiu tik įsivaizduoti, koks jausmas turėti iškrovą visa jėga, t.y. pasportuoti su profu, kuris lengvai atrems bet kokį mėgėjo smūgį. Kriaušė neįdomu, nes ji statiška ir nuo smūgių neišsisukinės.
Pabaigai dar padarėme atsilenkimų laikui – man gavosi 28 per pusę minutės, kas, spėju, yra ok.
Apibendrinus, treniruotė man pasirodė vidutinio intensyvumo, adaptuota moterims – man norėtųsi daugiau sušilti ir greičiau pramokti bazinės technikos, taigi vienareikšmiškai norėsiu bent keletos individualių treniruočių. Ar šis sportas prilips man ilgam, negaliu pasakyti, bet savotiškai smalsu, ar ilgalaikiam periode jis kovingumą padidins, ar, kaip garo nuleidimo būdas, visgi sumažins?
Saulius
Nors yra įsišaknijęs supratimas, kuris galbūt atėjo iš kai kurių tyrimų, kad pyktį ir agresiją galima išlieti tiesiog ką nors paboksavus (ne priešą), bet va neseniai Michael iš Vsauce (youtube video, Mind field mokamas turinys) savo mažame eksperimente parodė, kad tai anaiptol ne visada tiesa. Jo eksperimento dalyviai tapo dar agresyvesni ir labiau baundžiantys po išsiliejimo sudaužanti visą kambarį pristatytą vazų ir statulų neigu grupės kuri tiesiog sėdėjo tyloje.