Apie dėkingumą, už kurį gali nusipirkti laimę

„Jei visata tau duoda kažką gero, reikia sakyti „thank you, more please“ – tokia mintis man prieš kokį trejetą metų užsifiksavo iš visai neintelektualaus, bet reikiamą mygtuką paspaudusio filmo analogišku pavadinimu.

O dabar mano naktinio staliuko stalčiuj guli 22 prirašyti lapai – „pirmojo karto“ su „Dėkingumo žurnalu“ užrašų. Tiek pat eksperimento „dokumentų“ užpildė ir Belka, su kuria šį bandymą nusprendėm padaryti kartu  – idant rezultatai būtų objektyvesni.

„Dėkingumo žurnalą“ pagal savo poreikius sukonstravo ir išleido dvi merginos – Lina ir Eglė, pritrenkusios savo entuziazmu, kylančiu iš asmeninės patirties, kiek dėkingumas gali pakeisti  gyvenimą.

„Dėkingumo žurnalo“ įvade sakoma (ir tuos teiginius pristatyme patvirtino psichologė), kad laimės jausmas taps pastovus, sustiprės santykiai su aplinkiniais, išaugs produktyvumas, pritrauksite pozityvių žmonių, tapsite kūrybingesni ir t.t.

Tuo patikėti man nebuvo sunku, nes tokią transformational patirtį esu turėjusi. Tačiau Belka iš karto po žurnalo pristatymo paklausė „kodėl joms veikia, o man ne?“.  Tąkart pavarinėjom teorines kalbas ir tik po kelių savaičių šį reikalą nusprendėme išbandyti praktiškai.

Taigi mudviejų startinės nuostatos buvo skirtingos, o lūkesčiai panašūs – darykim ir žiūrėkim, kas iš to bus. Lina su Egle sakė pokyčius pajutusios per pirmas dvi savaites, kai tik pradėjo pildyti žurnalus, o mes, antrai savaitei einant į galą, nusprendėm pridėti dar vieną – juolab, kad neuromokslo atstovai teigia, kad pokyčiai smegenyse įsitvirtina per 21-28 d.

Pildymo specifika

Skirti laiko kasdieniniam žurnalo pildymui nei vienai iš mūsų nebuvo sunku, nes tai trunka ne daugiau nei 5 minutes ryte ir vakare. Tačiau jau pirmą savaitę išaiškėjo, kad mums abiems nepatinka kitos dienos planus pildyti iš vakaro – norai būna dideli, o galimybės kur kas kuklesnės. Ne veltui sakoma, kad rytas už vakarą protingesnis.

Sutartis su savim

Belka: Mano nuomone, sutarties su savim pildymas, pasižadant vieną dieną būti laiminga, yra veiksmingas tada, jei tiki tuom, ką darai/rašai.  O aš negaliu pasakyti, kad esu laiminga. Taip, man viskas yra gerai ir gyvenimu nesiskundžiu, bet kaip asiliuko nedžiugino balionėlis, taip ir manęs gyvenimas nu tiesiog nedžiugina. Nedžiugesys susideda iš daug dalykų, apie kuriuos aš jau pradedu po truputį nutuokti. Vienas iš jų yra atsinaujinęs anxiety. Kas jį turi, tai mane supras, o kas neturi – linkiu ir nesužinoti. Ir šitam fone man buvo sunku rašyti, kad aš esu laiminga. Nors pasibaigus eksperimentui, aš vis dar automatiškai rašau šį sakinį.

Strelka: O aš ir iki žurnalo pildymo paklausta, ar esu laiminga, bet kurią – net ir ne pačią sėkmingiausią dieną – būčiau atsakius „taip“, taigi savo laimės skalėje jokių pokyčių pildant žurnalą nepatyriau.

Kam dėkojame

Belka: Dėkingumą esu praktikavusi anksčiau, bet tik mintyse. Ir taip, tai buvo lengviausia dalis. Aš net rašydavau po keturis punktus, už ką esu dėkinga. Iš pradžių tai būdavo po vieną kelis žodžius, bet eksperimento pabaigoj aš jau pradėjau daugiau plėstis.

Strelka: Jaustis dėkingai ir tai įvardyti man jau keletą metų yra įprasta ir natūralu, taigi pildyti šią skiltį ir man sekėsi geriausiai. Mano pasaulėžiūroje dėkoti prasminga ir už blogus dalykus, nes traktuoju tai kaip visatos/pasąmonės/arkaipjūstaibepavadinsite norą kažko mane išmokyti. Tik tiek, kad tai, už ką jautiesi dėkinga,  man buvo lengviau suformuluoti vakare, o ne ryte.

 „Aš esu“

Belka: šita skiltis man sukėlė priešingą efektą. Jei parašai “aš esu rami”, tai dieną būdavo viskas atvirkščiai. Toks jausmas, kad pati save sabotuočiau.

Strelka: Ši skiltis mane  kiek užknisdavo, nes norėdavau būti energinga, o neretai būdavau su nuo ryto „sėdusia batareika“. Nusprendžiau, kad būsena „aš esu“ man yra absoliučiai susijusi su fiziologija, todėl savitaiga šioje vietoje yra ilgas ir kreivas aplinkinis kelias ten, kur gali tiesiai nuvesti sportas.

Geras darbas

Strelka: per 22 d. ši mano skiltis nebuvo labai turtinga ar įvairiapusiška, nes dažniausias mano gerų darbų adresatas buvo mylimasis. Atsitiktiniams pagelbėjimams irgi nesu abejinga, bet kaip tik šiuo metu objektų su tokiu poreikiu neidentifikavau, o dirbtinai kažkam lįsti į šikną vien dėl paukščiuko žurnale nesinorėjo. Kita vertus, ši skiltis man atrodo labai aktuali ir  žurnale pagal Strelka skiltis „noriu kitiems žmonėms“ būtų greta ir tokio paties dydžio kaip ir skiltis „noriu sau“ (vietoj pažadų)

Belka: Irgi mažiausiai vystyta skiltis, nes man irgi nesinori daryti gero darbo vien dėl to, kad atsižymėčiau žurnale. Tačiau turiu įtarimą, kad vėliau grįšiu prie šio punkto.

Pažadai

Belka: Man tai  buvo pati naudingiausia dalis. Bet pajutau, kad man trūksta bendro visų, visų darbų, planų, norų vaizdo, nes iki šiol viskas buvo išmėtyta po truputį po visur – šiek tiek Google Keep, šiek tiek Google Calendar, šiek tiek OneNote, šiek tiek Todoist ir šiek tiek užrašų knygutėj. Man taip begalvojat, kaip čia pasitobulint šitą dalį, sprendimas įkrito į mano inbox’ą pats. Kažkokiu būdu liko užprenumeruotas weekplan naujienlaiškis, kuris manęs anksčiau visai nesužavėjo. Bet va šiai dienai man tai yra geriausia darbų planavimo sistema dėl vienos priežasties – galiu matyti bendrą vaizdą. Ir pradedu galvot apie mokamos versijos įsigijimą.

O vakarais vietoj darbų planavimo pradėjau peržvelgti praėjusią dieną – kas buvo gerai, kas ne taip gerai, kas galėjo būti geriau.

Strelka: O man šita skiltis man atnešė daugiau saviplakos nei pasitenkinimo ir visiškai nesumažino atidėliojimų mąsto. Labai dažnai iš 3 pažadų ties 2 tekdavo uždėti riebius minusus, kartais ir ant visų…Ir tik ant vienos rankos pirštų tilptų tos dienos, kai išpildžiau visus pažadus. Arba problema su mano pildymo metodika, arba prioritetais – nerašydavau tų darbų, kuriuos garantuotai padarysiu, nes juodai reikia, bet rašydavau tai, ką norėdavau padaryti, tačiau vis pristigdavau valios ar laiko. Taigi man geriau būtų tik surašyti ne pažadus, kurių neįvykdymas tik sukelia frustraciją, o norus, kad į juos orientuočiausi.

Rekomendacijos

Strelka: Jeigu kils mintis siekti pokyčių su šio ar panašaus žurnalo pagalba, sveika aiškiai susiformuluoti to pildymo/pokyčių priežastis/tikslus. Neapibrėžtumas „let‘s see what happens“ nieko nežada.

Jei rinktis tarp pildymo atspausdintuose lapuose ir žurnale, pastarajame jausmas, manau, kitoks – tarsi rašai įrašą knygoje, kuri savaime turi vertę, o ne lape, kurio neabejotina galutinė paskirtis – šiukšlių dėžė. Be to, joje kas dieną įrašyta vis kita apmąstymo verta citata. Nors dėl dizaino ir struktūros ginčytis galima.

Belka: O aš manau, kad nei pats žurnalas, nei spausdinti lapai neturi jokios reikšmės. Jei yra noras praktikuoti dėkingumą, tai tam galite skirti 3 eilutes savo darbo knygoj. O dėl visų kitų punktų, tai aš galiu pasakyti taip – nereikia daryti nieko per prievartą. Jei jums šiuo laikotarpiu nelimpa, kuris nors punktas, tai ir nedarykit. Taip kaip merginos pasidarė tą žurnalą pagal savo poreikius, taip ir jūs galite tuos punktus pasikeisti pagal save – pakeisti formuluotę, išbraukti ar pridėti naują. Darykit taip, kad būtų jums gerai. Bet ta pačia proga galima pamąstyti, kodėl tie punktai jums nelimpa.

Apibendrinimas

Kaip rašoma geštalto bloge, A. Beisser dėsnis byloja, kad pokytis įvyksta tada, kai žmogus nustoja siekti būti tuo, kuo nėra ir tampa tuo, kuo yra. Jei natūraliai praktikuojate dėkingumą, esate laimingi, kūrybingi, su sveika saviverte ir disciplina, šis žurnalas jums tikrai nebus panacėja. Tačiau retam iš mūsų nešlubuoja bent viena sritis. Ir tokiais atvejais visada geriau daryti teigiamą klaidą vietoj neigiamos – geriau pabandyti be rezultato, nei iš anksto atisakyti siekti įmanomo.