Žemoje temperatūroje kepta lašiša

Prieš kelias dienas brauzinau po nuotraukas ir radau šitą receptą. Buvo darytas vasarą, kuomet dar šviežių žirnių ir bulvių buvo Kalvarkėse, o svarbiausia kuomet mes su Strelka vis nuo kito pirmadienio pradėdavom rašyt šitą blog’ą. Buvo neįmanomai sunku (Čia turėtų būti smailikas). Nors dabar ir ne vasara, bet receptą kuo puikiausiai galima pasidaryti ir šiandien.

Salotų pagrindinis ingredientas, aišku, yra lašiša, kepta žemoj temperatūroj. Kada nors bandėt? Visus aplinkinius jau išmokiau, o kai nežinau, ką pagaminti įvairioms progoms, tai visuomet renkuosi šitaip keptą lašišą – labai paprasta, pastangų įdėti daug nereikia, o nustebinti lieka visi. Žemoj temperatūroj keptos lašišos skonis yra su niekuom nesulyginamas. Ir aš net nežinau, kaip jį apibūdinti reiktų. Jis tiesiog yra osom.

Taigi, pirmiausia imam kambario temperatūros lašišos filė be odos (Galima imti ir tiesiai iš šaldytuvo, be abejo, bet tada teks kiek ilgiau kepti). Lengvai apibarstome druska. Ir paliekam pastovėti bent jau 20 min. Įkaitinam orkaitę iki 55 laipsnių. Mano orkaitė, turiu įtarimą, neteisingai rodo temperatūrą, tai aš įkaitinu iki 65 laipsnių. Jūs pasireguliuokit pagal savo orkaitę. Kepimo indą lengvai patepame alyvuogių aliejumi, taip pat aliejumi ištepame ir lašišos filė. Kepame apie 25-30 minučių. Pirmą kartą kepant susilaikykite nuo noro padidinti temperatūrą. Aš žinau, kokios mintys jūsų galvoj – taigi orkaitėj nieko nevyksta, ji vos šilta ir ta žuvis taip jau tikrai niekada neiškeps! Bet turėkite kantrybės ir palaukite tas 25 minutes. Tada pasižiūrėkite, kas ten darosi. Atsargiai su šakute paknebinėkite žuvį. Žuvis turi būti flaky, t.y. turi lengvai skirtis sluoksniais. Jei dar žuvis yra žaloka, tuomet dar šiek tiek pakepkite.

Garnyrui galite rinktis ką tik norit, bet man labiausiai patinka su bulvių koše (+ daug sviesto) arba žirnelių piure, arba saliero šaknies piure.

Ai, tai dabar grįžtam prie tų salotų, apie kurias nelabai yra ir ką rašyti – mažos bulvės išvirtos su lupena, blanširuoti žalieji žirneliai (žiemą imam šaldytus), švieži krapai ir laiškinis česnakas (kadangi jį rasti pas mus yra sėkmės dalykas, tai jo gali ir nebūti), lašiša iškepta aukščiau aprašytu būdu.

Padažas klasikinis – 3 v.š. alyvuogių aliejaus, 1 v.š. grūdėtųjų garstyčių, 2 v.š. balto vyno acto (arba balto balzamiko, arba ką mėgstat, arba citrinos sulčių), druskos pagal skonį ir šviežiai maltų pipirų. Paragaujam, ar ko netrūksta – gal acto daugiau norisi, gal druskos, gal garstyčių. Na, pasireguliuojam pagal savo skonį. Viską sumaišom ir sėdam valgyt. Enjoy!

Šitos salotos nebūtų buvusios pagamintos be Mikkel Karstad.